Priminsime, kad dar prieš du dešimtmečius gimė tūkstantmečio projektu pavadinta idėja Baltijos prospekte įrengti ro-ro keltų terminalą ir rekonstruoti visas tris Baltijos prospektu į jį vedančias sankryžas.
Projektas turėjo būti skambiai atidarytas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstančio metų sukakties proga 2009 metais.
Tačiau, kaip dažnai būna, reikalai pradėjo klostytis ne taip, kaip planuota.
UAB Tiltų ekspertų centras už 4,5 milijono litų (apie 1,3 milijono eurų) dar 2010 metais parengė trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos projektus.
Centrinis Klaipėdos terminalas buvo atidarytas tik 2014 metais. Tačiau tuomet iš trijų sankryžų rekonstruota tik pusė sankryžos – buvo įgyvendintas Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukcijos pirmasis etapas. Likusių sankryžų projektai buvo padėti į stalčių.
Minijos g. ir Baltijos pr. sankryžos rekonstrukcijai tada buvo išleisti beveik 6 milijonai litų (apie 1,7 milijono eurų). Projektas buvo vertintas kaip brangus, nes reikėjo iškelti miesto komunikacijas, kad antrajame etape būtų galima į Centrinį Klaipėdos terminalą nutiesti tunelį automobiliams.
Tačiau jau vėliau paaiškėjo, kad tunelio šioje sankryžoje į terminalą, bent jau artimiausioje ateityje, nebus.
Sudėtinga situacija buvo ir dėl šiuo metu vykdomos Šilutės pl., Vilniaus pl. ir Baltijos prospekto transporto mazgo rekonstrukcijos. Buvo projektuojamos dvi skirtingos estakados, projektuotas net tunelis.
Galiausiai „Kelprojektas“ 2019 metais parengė naują dabartinį estakados projektą. Šių projektavimo darbų vertė buvo beveik 600 tūkstančių eurų.
Transporto srautai
Svarstymams dėl tunelio į Centrinį Klaipėdos terminalą lemiamos įtakos turėjo transporto srautų analizė. Ji parodė, kad pagrindiniai automobilių srautai juda Minijos gatve ir tunelio įrengimas į ro-ro terminalą situacijos iš esmės nepagerintų.
Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas sako, kad transporto srautų analizė verčia dar kartą stabdyti ir Baltijos bei Taikos pr. sankryžos rekonstrukcijos techninio projekto parengimo darbus.
Anot vicemero, transporto srautų analizė parodė, kad situacija žiedinėje sankryžoje nėra sudėtinga.
„Nutarta laikinai atsisakyti šio brangaus projekto įgyvendinimo“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Kamarauskas.
Anot jo, miestas planuoja daugiau dėmesio skirti kitoms transporto arterijoms, kurios paskirstytų automobilių srautus.
Pirmiausia bus siekiama įgyvendinti estakados per geležinkelį projektą, kuris sujungtų Statybininkų pr. ir Lypkių gatvę. Šiuo metu šioje vietoje įrengta geležinkelio pervaža yra laikinas sprendimas.
Taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja rekonstruoti kelio į Šilutę atkarpą tarp Lypkių g. ir Jakų transporto mazgo. Kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų, o sankryža su Lypkių gatve bus dviejų lygių.
A. Kamarauskas sako, kad miestas atgaivins ir kuriam laikui pamirštą Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektą.
Reikia tikėti, kad transporto srautų tyrimai šiose miesto arterijose jau yra atlikti ir projektai vyks sklandžiau.
Nuostolių nepatirs?
Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė derasi su UAB „TEC Infrastructure“ (anksčiau tai buvo jau minėta UAB Tiltų ekspertų centras) dėl sutarties nutraukimo.
Šių metų vasario mėnesį be konkurso buvo pasirašyta sutartis su „TEC Infrastructure“ dėl Baltijos ir Taikos prospektų sankryžos rekonstrukcijos. Jos vertė – 847 tūkst. eurų.
A. Kamarauskas sako, kad projektuotojams bus apmokėta už faktiškai atliktus darbus. Tačiau jis neįvardina konkrečios sumos ir tikina, kad Savivaldybė nuotolių nepatirs, nes atliktus darbus bus galima panaudoti jau trečią kartą rengiant Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžos techninį projektą.
„TEC Infrastructure“ komentaro šiuo klausimu gauti nepavyko. Lieka tik viltis, kad galbūt trečiasis bandymas suprojektuoti sankryžą jiems bus sėkmingesnis.
Reikia pasidžiaugti ir klaipėdiečių sąmoningumu. Kol „gaudyklė“ laukia savo rekonstrukcijos, pastaraisiais metais į ją patenkančių eismo dalyvių vis mažėja. Šiemet, „Vakarų ekspreso“ duomenimis, dar nebuvo užfiksuotas nė vienas atvejis.
