Nelieka abejingi
Liepos mėnesį vienos draudimo bendrovių atlikta gyventojų apklausa parodė, jog beveik 60 proc. mūsų šalies vairuotojų vienaip ar kitaip pažeidėjams parodo, kad jų veiksmai kelyje yra netinkami: 34 proc. kaip įspėjimą naudoja garsinį signalą, o 23 proc. stengiasi kitais būdais sudrausminti pažeidėją. Beveik dešimtadalis eismo dalyvių apie pažeidimą informuoja policijos pareigūnus.
Vairavimo instruktorius Andrejus Savčenko paaiškino, kaip iš tiesų reikėtų elgtis, jei vairuotojas kelyje elgiasi netinkamai ar pavojingai ir kelia pavojų kitiems, ir kodėl auklėti patiems – nėra sveikintina praktika.
Pašnekovo žodžiais, kelių eismo taisyklių pažeidimai neturėtų būti toleruojami ar ignoruojami, tačiau nuolat spaudžiantys garsinį signalą, auklėjantys ir barantys kitus vairuotojus, galiausiai, rizikuoja persistengti. Vargu, ar mirksėjimas žibintų šviesomis ar garsinis signalas gali išauklėti kitą vairuotoją, tačiau išties gali suerzinti.
„Vairuotojas, kuris, net ir įvykus nemaloniai situacijai, dar kurį laiką pyksta, niršta, kenkia tik pats sau. Būna automobilis aplenkia ar staigiai stabdo, vairuotojas neparodo posūkio signalo, iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas dar pusdienį prisimena šią situaciją ir niršta, erzinasi – tai nėra gerai. Kokia iš to nauda?“ – svarstė A. Savčenko.
Dažnai, atkreipdamas kelių eismo taisykles pažeidusio vairuotojo dėmesį, kitas vairuotojas taip pat daro pažeidimą, pavyzdžiui, naudodamas garsinį signalą ar mirksėdamas žibintų šviesomis, nors to daryti negalima. Kaip rašoma Kelių eismo taisyklėse, draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį). Gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio.
Kreiptis į pareigūnus – nebe gėda
Pašnekovas svarstė, jog, vargu, ar kelių eismo taisykles pažeidęs vairuotojas supras, ką jūs bandote parodyti, ir ar jam ta nuomonė apskritai įdomi? Labai dažnai – ne.
„Pažeidėjus tramdyti turėtų policijos pareigūnai, nes jei mes pulsime filmuoti pažeidimus vairuodami ir pan., galime patys sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Panašiais atvejais padeda automobiliuose įrengti vaizdo registratoriai, o apie kelių eismo taisyklių pažeidimus informuoti pareigūnus, jei įmanoma, būtina“, – sakė saugaus eismo ekspertas.
Pastebima, kad būtent jaunoji vairuotojų karta ne tik pati imasi tramdyti pažeidėjus, bet ir dažniau kreipiasi pagalbos į policijos pareigūnus – jauni žmonės pasitiki mūsų šalies teisėsauga. Kita dalis žmonių vis dar mano, kad kreipimasis į policijos pareigūnus – skundimas, ir chuliganiškai vairuojančių nesmerkia arba į jų pažeidimus nekreipia dėmesio.
Visgi, kaip pastebi ekspertas, vairavimo kultūra keičiasi į gera. „Tikėtis, kad visi vairuotojai elgsis teisingai ir laikysis kelių eismo taisyklių – naivu. Europoje saugiausia valstybė, atsižvelgiant į eismo saugumą, – Norvegija, antrieji – švedai.
Norvegijoje keliuose ypač daug kamerų, vairuotojai laikosi saugaus greičio, nors patys norvegai mano, kad kamerų turėtų būti dar daugiau. Nekontroliuojamas eismas nebus saugus“, – mano pašnekovas.
A. Savčenko teigimu, agresyviai vairuojančiųjų mažėja, tačiau mobiliojo telefono naudojimas, posūkių signalų nerodymas, greičio viršijimas išlieka aktualios problemos, kaip ir įsitikinimas, kad taisyklės galioja ne visiems, ir laikytis jų priversti niekas negali.
