Iš viso jau modernizuota 12 tūkst. neefektyvių šviestuvų, taip pat atnaujintos atramos, elektros kabelių linijos ir kita apšvietimo valdymo infrastruktūra. Tai leis sumažinti savivaldybių elektros energijos sąnaudas ne mažiau kaip 4 GWh, o išlaidas elektros energijai ne mažiau kaip 800 tūkst. eurų kasmet.
Puikia apšvietimo kokybe tamsiuoju paros metu jau gali pasidžiaugti Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Druskininkų, Marijampolės, Telšių rajono, Skuodo rajono, Plungės rajono, Kazlų Rūdos, Kretingos rajono, Jonavos rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybių gyventojai.
„Miesteliuose ir kaimuose daugybę metų apšvietimas nebuvo toks, kokio norėtųsi. Šviestuvai buvo seni, įranga nusidėvėjusi, o elektros energijos sąnaudos kasmet tik augo. Savivaldybių solidarumas energijos efektyvumo didinimo srityje yra būtinas, siekiant nacionalinių klimato neutralumo tikslų.
Gatvių apšvietimo infrastruktūros atnaujinimas savivaldybėse ne tik prisideda prie Lietuvos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų, tačiau ir taupo viešuosius kaštus bei tuo pačiu užtikrinamas didesnis gyventojų, jų svečių ir eismo saugumas“, – sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Įgyvendinus gatvių apšvietimo modernizavimo projektus savivaldybėse atnaujinta visa apšvietimo infrastruktūra – įrengti LED technologijų šviestuvai su laiko ir šviesos srauto reguliavimo įranga, taip pat atnaujintos atramos, elektros kabelių linijos, valdymo spintos bei kita infrastruktūra.
Energetikos ministro įsakymais iš viso skirtas 24,7 mln. Eur finansavimas 43 projektams. Planuojama, kad iki 2024 m. gatvių apšvietimo sistemos dar bus atnaujintos Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės, Alytaus, Biržų, Trakų, Visagino, Utenos, Šilutės, Širvintų, Kaišiadorių, Palangos, Molėtų, Kėdainių savivaldybių teritorijose.
Planuojama, kad įgyvendinus visus projektus bus atnaujinta beveik 71 tūkst. šviestuvų, taip pat elektros kabeliai, atramos, įdiegtos išmaniosios technologijos, leisiančios savivaldybėms automatiškai reguliuoti apšvietimo srautą ir nustatyti apšvietimo sistemų sutrikimus.
Tai leis ne tik per metus sutaupyti iki 20 GWh elektros energijos, bet ir kasmet apie 4 mln. eurų sumažinti viešuosius kaštus savivaldybėse.
Energetikos ministerija taip pat inicijavo energijos sutaupymo susitarimų sudarymą su daug energijos suvartojančiomis savivaldybių valdomomis įmonėmis.
Planuojama, kad 2023 m. ir vėliau, sudarius energijos sutaupymo susitarimus, savivaldybių valdomos įmonės kasmet diegs platų spektrą energijos efektyvumo didinimo priemonių ir taip racionaliau vartos energiją.
Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi Europos Sąjungos siekio iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį aplinkai dalis.
Siekdama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir efektyviau vartoti energiją, Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti ne mažiau kaip 39,35 TWh sutaupytos suminės galutinės energijos rodiklį 2021–2030 m. laikotarpiu.
