Psichologė pasidalijo patarimais, kaip pykčio galima išvengti, ir kokį pavojų vairuojant išties kelia perdėtas pasitikėjimas savimi.
Nevengia reikšti emocijų
Draudimo bendrovės atliktas vairuotojų kultūros tyrimas atskleidė, jog 59 proc. skirtingo amžiaus Lietuvos vairuotojų susierzina, kai dviratininkai pavojingai važiuoja kelio pakraščiu, nors šalia yra dviračių takas.
Pusę apklaustųjų erzina, jei einant šaligatviu pro juos dideliu greičiu pravažiuoja elektrinis paspirtukas ar kai kiti vairuotojai naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos.
14 proc. vairuotojų teigė, kad apimti emocijų nevengia panaudoti garso signalo. 13 proc. atskleidė, kad supykę nesidrovi šaukti, mosuoti rankomis ar kitaip išreikšti pykčio.
Ir net 9 proc. prisipažino, kad sąmoningai neleidžia kitai transporto priemonei persirikiuoti į jų užimamą eismo juostą, nors jie ir signalizuoja posūkio rodykle.
Psichologė Aušra Velickaitė komentavo, jog tokiam eismo dalyvių elgesiui apibūdinti tinkamas anglų kalbos terminas „road rage“ – lietuviškai šį reiškinį būtų galima vadinti pykčiu, įniršiu arba agresija kelyje. Tai - kitų eismo dalyvių įžeidinėjimas žodžiais, gestais, veiksmais, šaukimas, grasinimai, pavojingas vairavimas, norint juos išgąsdinti ar išleisti susikaupusią įtampą.
Agresiją kelyje, psichologės žodžiais, lemia keletas veiksnių.
- Pirma – aplinkos veiksniai: eismo spūstys, kelio darbai, karščiai, kitų vairuotojų elgesys.
- Kita dalis – psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, patiriamas stresas, pyktis, nekantravimas, aštrių pojūčių siekimas, noras pademonstruoti savo išskirtinumą.
- Neretai pyktį kelyje sukelia kito eismo dalyvio spontaniški veiksmai, apie kuriuos jis iš anksto neperspėjo. Agresija dažnai kyla kaip atsakas į agresiją – kai kitas vairuotojas užkerta kelią arba važiuoja iš paskos tarsi prilipęs, spaudžia garso signalą, rodo nepadorius gestus.
- Agresyvų elgesį kelyje taip pat gali skatinti tam tikras vairavimo anonimiškumas: jei manau, kad aplinkiniai manęs asmeniškai nepažįsta, galiu pradėti elgtis atsainiau nei paprastai.
Vyrai – emocingesni
Pasak A. Velickaitės, JAV atlikti tyrimai rodo, kad dažnai kelyje agresyviai elgiasi jaunesni vyrai, kurie ir gyvenime yra linkę smurtauti, turi priklausomybių ir emocinės savireguliacijos problemų.
Kelyje jie siekia aštrių pojūčių, elgiasi impulsyviai, pasižymi nerealistiškais lūkesčiais ir nelanksčiais įsitikinimais, kaip privalo elgtis kiti eismo dalyviai, turi nepakankamus socialinius ir komunikacinius įgūdžius, asmeninių ar tarpasmeninių problemų.
Jeigu žmogus giliai viduje nepasitiki savimi ir menkai save vertina, išorinė agresija demonstruojant viršenybę keliuose gali būti pasitelkiama kaip priemonė savivertei pasikelti. Vyrai dažniau nei moterys kelyje demonstruoja fizinę agresiją ir pranašumą. Tačiau apskritai pyktis kelyje gali apimti kiekvieną, patiriantį stresą patekus į netikėtą, pavojų keliančią situaciją.
„Įdomu, kad automobilio vairavimas dažnai simboliškai lyginamas su savo gyvenimo vairavimu. Turbūt, galima apibendrintai teigti, kad dažniausiai žmonės elgiasi pagal vieną principinį modelį: jeigu vertina tvarką ir saugumą gyvenime, vairuoja irgi tvarkingai ir saugiai, jei gyvenime mėgsta rizikuoti, nevengs rizikos ir kelyje.
Tačiau vairavimas prideda papildomos įtampos, taip pat anonimiškumo – tad kartais žmonės, kurie, atrodo, geba pakankamai gerai dorotis su stresu kitose socialinėse situacijose, leidžiasi užvaldomi agresijos kelyje. O tie, kuriems vairavimas kelia malonumą, kelyje gali būti linkę vairuoti agresyviau ir rizikuoti labiau nei gyvenime įprastai“, – kalbėjo psichologė.
Pasiduodantys agresijai keliuose kelia pavojų bendram eismo saugumui – ne tik savo įniršio taikiniui, bet ir sau patiems, savo bendrakeleiviams, taip pat visiems aplinkiniams.
Agresyvus vairavimas gali lemti eismo įvykius, per kuriuos žūstama ir susižeidžiama, sugadinamas turtas. Aršiai kelyje demonstruojamas pyktis kitiems eismo dalyviams taip pat kelia papildomą stresą.
Patarimai, kaip kelyje į nemalonias situacijas reaguoti ramiai:
- svarbiausia taisyklė – nesėsti prie vairo pykstant, pavargus, pavartojus svaigalų.
- Kelionę susiplanuokite iš anksto numatydami jai pakankamai laiko, kad nereikėtų rizikingai skubėti jaudintis dėl vėlavimo.
- Jei esate linkę greitai užsiplieksti, verta apgalvoti, kokius tinkamiausius nusiraminimo būdus galėtume pasitelkti: pavyzdžiui, giliai kvėpuoti arba klausytis atpalaiduojančios muzikos, o gal įtraukiančių, bet intensyvaus dėmesio nereikalaujančių radijo laidų ar tinklalaidžių.
- Prieš sėsdami prie vairo galite sąmoningai nusiteikti važiuoti ramiai, kad ir kas nutiktų.
- Kelyje svarbu laikytis ne tik eismo taisyklių, tačiau ir kultūringo elgesio principų – būkite iš anksto pasiruošę vengti agresijos ir ignoruoti ją galintį provokuoti kitų vairuotojų elgesį.
- Jei pastebite, kad pyktis kelyje – dažnas vairavimo palydovas, vertėtų ieškoti psichologinės pagalbos. Tokiu atveju gali padėti mokymasis atsipalaiduoti, tvarkytis su pykčiu, dėmesingo įsisąmoninimo technikos. Emocijų nevaldymas kelyje, pašnekovės teigimu, gali būti susijęs su laiko nevaldymu gyvenime – vėlavimas kelia papildomą stresą vairuojant, vėluojantis gali būti linkęs nepamatuotai rizikuoti, niršti ant kitų eismo dalyvių dėl nenumatytų kliūčių.
„Sėdant prie vairo labai svarbu išlaikyti šaltą protą ir atsirinkti prioritetus. Kad ir kur pavėluotume, pasekmės bus tikrai mažesnės nei sukėlus eismo įvykį. Tad, kad ir kaip spaustų laikas, visuomet atsiminkime: svarbiausia kelyje yra kelionės tikslą pasiekti saugiai“, – apibendrino pašnekovė.
