Vis dėlto, žurnalistas, žinomas keliautojas Vitoldas Milius mano, kad dar turime kur pasitempti. Jis dalijasi įžvalgomis apie lietuvių vairavimo kultūrą, įpročius ir atsako, kur reikėtų patobulėti.
Koją kiša emocijos
Paklausta, kaip vertina eismo kultūrą Lietuvos gatvėse ir keliuose, V. Milius teigia, kad yra nemažai vietos tobulėjimui.
„Vairavimo įpročiai, elgesys kelyje po truputį gerėja, tačiau skirtumų nuo kitų šalių yra. Sakyčiau, kad eismo kultūros klausimu pasaulyje esame kažkur per viduriuką, o Europos mastu – vis dar liekame antroje sąrašo pusėje“.
Keliautojo teigimu, daugiausia bėdų kyla bandant suvaldyti kylančias emocijas. „Mes, lietuviai, esame neramūs vairuotojai. Skubame, grūdamės, norime pirmauti ir lenktyniauti. Tai lemia grandininę reakciją – blogieji pavyzdžiai sukelia dar daugiau agresyvaus elgesio todėl važiuoti miesto ar užmiesčio gatvėse tampa mažiau saugu“.
Greitis neatsiejamas nuo kultūros
V. Miliaus teigimu, dalies vairuotojų noras pasirodyti, demonstruoti savo viršenybę Lietuvoje yra didesnis nei vakarų šalyse.
„Tenka nemažai keliauti vakarų Europoje. Pastebiu kad turtingesnėse valstybėse, kurios turi ilgesnę automobilizmo istoriją, žmonės neturi noro pasirodyti tuo, kuo jie yra ar nėra. Nesvarbu, kokio naujumo ar markės tavo automobilis, svarbiausia – saugiai pasiekti kelionės tikslą“.
Pašnekovo teigimu, saugiausios kelionės – tolygaus greičio šalyse. „Prie jų priskirčiau daugelį vakarų Europos šalių – Prancūziją, Belgiją, Nyderlandus. Taip pat ir Australiją, JAV. Čia vairuotojai juda vienodu greičiu. Jų manevrai lengvai prognozuojami“.
V. Milius juokauja, kad tokios kelionės yra nuobodžiausios, bet kartu ir saugiausios. Tuo tarpu, kai keliuose yra dideli greičių skirtumai, avarinių situacijų rizika gerokai išauga: sunkiau įsilieti į automobilių srautą, numatyti saugų atstumą, laiku pastebėti greitai atlekiantį automobilį.
„Žinoma, net didelis greitis gali būti išnaudojamas atsakingai. Pavyzdžiui, Vokietijos greitkeliuose, kuriuose neribojamas greitis, dauguma žmonių važiuoja greitai, bet saugiai ir kultūringai, be jokios agresijos. Todėl tikrai turime kur tobulėti ir iš ko mokytis“, – mano V. Milius.
Daugėja supratingumo
V. Milius teigia, kad nepaisant būtinybės toliau tobulėti, pastaraisiais metais Lietuvos eismo kultūroje įvyko daug teigiamų pokyčių.
„Prisijaukiname supratimą, kad kelyje esame bendruomenė ir kolegos – Tai ypač aktualu miestuose, piko metu. Atsirado įprotis praleisti vieniems kitus sankryžose, įleisti vairuotojus į žiedą.
Manau, kad pamažu suprantame, kad vairavimas yra socialinis reiškinys, kurio metu būtina bendrauti. Užmegzti akių kontaktą, paprašyti įleisti, padėkoti, pamojuoti ir nusišypsoti“.
Keliautojo teigimu, šie paprasti, bet bendruomeniški eismo dalyvių gestai sukuria geresnę nuotaiką, mažėja pykčio ir agresijos, daugėja empatijos ir saugumo.
„Lietuvių vairavimo įpročius galima kritikuoti, tačiau svarbiausia, kad teigiami pokyčiai mūsų galvose ir eisme vyksta išties sparčiai. Lietuviai vyksta atostogauti į užsienio šalis ir semiasi gerosios patirties iš kitų vairuotojų.
Šią patirtį pamažu perkeliame į Lietuvą, todėl neabejoju, kad ateityje mūsų eismo kultūra tik gerės ir saugumu nenusileisime vakarų Europai“, – įsitikinęs V. Milius.
