Tenka praleisti vieną
Vienam iš lrytas.lt skaitytojų kilo klausimas: „Ar tai – judus ir sklandus eismo eismas, o gal tik kova su automobilių vairuotojais?“.
Jis sako pastebėjęs, kad kai kurie Vilniaus miesto šviesoforai sureguliuoti taip, jog pirmenybę suteiktų prie perėjos laukiantiems pėstiesiems.
„Niekaip negaliu suprasti, kaip Vilniaus valdžia kovoja su tarša. Pastebėjau, jog ne vienas sostinėje esantis šviesoforas dabar suprogramuotas taip, jog pirmenybė teikiama pėstiesiems“, – stebisi skaitytojas.
Anot jo, nesvarbu, kad gatvėje vyksta gana intensyvus automobilių eismas, kartais keliolika ar net keliasdešimt automobilių turi sustoti ir praleisti prie pat šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos žmogų, mat vairuotojams tuoj pat įžiebiamas raudonas šviesoforo signalas.
„Pavyzdžiui, gana intensyvioje Mokslininkų g. yra bent keli šviesoforai, o vienas jų įrengtas netoli esančio Santariškių žiedo.
Įdomybė ta, jog prie šviesoforo priėjus pėsčiajam ir paspaudus signalą, šviesoforas kaip mat, akimirksniu stabdo automobilių eismą ir įjungia žalią šviesą pėsčiajam.
Kartais automobilių važiuoja keliolika, o pėsčiasis – tik vienas“, – pastebėjimais dalijasi vyras.
Jo manymu, tai prisideda ir prie oro taršos, nes prie šalia žiedo esančios nereguliuojamos perėjos visi vairuotojai vėl turi sustoti, o pajudant ir spaudžiant greičio paminą į orą išmetamas nemažas kiekis teršalų.
Eismas mieste – koordinuotas
Kaip iš tiesų sureguliuoti Vilniaus miesto šviesoforai pasiteiravome įmonės SĮ „Susisiekimo paslaugos“, vilniečiams geriau žinomos JUDU vardu, kuri kartu su miesto savivaldybe yra atsakinga už eismo organizavimą.
„Šis vairuotojų pastebėjimas iš tiesų nėra teisingas. Tokio tipo praktika gali būti taikoma tik tose sankryžose ar perėjose, kuriose nevyksta transporto eismo koordinavimas ir transporto jutikliai fiksuoja labai mažą transporto kiekį ar jo nebuvimą“, – patikina JUDU komunikacijos specialistė Greta Vasiliauskaitė.
Jos teigimu, tik tokiu atveju įmanomas staigus tokiu atveju galimas staigus reagavimas į pėsčiųjų mygtuko nuspaudimą ir žalio signalo pėstiesiems įsijungimas, nes pėsčiajam nėra poreikio ilgai laukti savo signalo jei transporto judėjimas baigėsi.
Mieste eismas organizuojamas dviem tipais: koordinuotu eismu ir nekoordinuotu eismu. Nuo to taip pat priklauso, kada pėsčiajam įsijungs žalias šviesoforo signalas.
„Koordinuotame eisme žalias signalas pėsčiajam įsijungia tik tam tikru laiku, kuomet baigiasi eismo koordinacija, tik tam tikru ciklo laiku – ne bet kada, o kai yra mažiausias transporto srautas.
Nekoordinuotame eisme žalias signalas pėstiesiems įsijungia, kai transporto srautas yra labai mažas; kai jo nėra arba – jeigu automobilių srautas buvo didelis ir jau praėjo maksimalus žaliojo signalo laikas automobiliams“, – šviesoforo signalų darbą paaiškina G.Vasiliauskaitė.
Būtent tam, kad mieste būtų sumažinta oro tarša, sankryžos yra sujungiamos į koridorius, o jie valdomi taip, kad vairuotojai išvengtų kuo daugiau papildomų sustojimų.
„Labai daug miesto sankryžų yra sujungtos tarpusavyje, kad būtų galima sukoordinuoti eismą ir sumažinti nereikalingų sustojimų skaičių, ir žinoma, tokiu būdu mažinti taršą mieste.
Tam, kad eismas vyktų sklandžiai ir koordinuotai, sankryžos tarpusavyje bendrauja ir žino, kiek kokia kryptimi atvažiuoja automobilių, todėl žalias signalas transportui neįsijungia bet kuriuo metu, o tik tinkamiausiu momentu“, – sako G.Vasiliauskaitė ir priduria, kad toks pat eismo valdymo metodas taikomas ir pėstiesiems.
Tenka laukti ir pėstiesiems
Be to, eismo koordinavimas priklauso ir nuo to, kurioje miesto dalyje važiuojama. Pagal Vilniaus miesto darnaus judumo planą, skirtingose miesto vietose prioritetas skiriamas ir skirtingiems eismo dalyviams.
„Numatyta, jog centrinėje miesto dalyje prioritetas taikomas žmonėms vykstantiems pėsčiomis. Vidurinėje miesto zonoje daugiau dėmesio skiriama viešojo transporto eismui, o periferinėje zonoje – viešojo ir individualaus transporto eismui“, – paaiškina G.Vasiliauskaitė.
Tiek įmonė, tiek savivaldybė iš tiesų skatina rinktis keliauti pėsčiomis, tačiau mieste yra ne tik vietų, kur reikia ilgiau luktelti automobilių vairuotojams, bet ir pėstiesiems.
„Jau pakoreguota virš 100 sankryžų ir reguliuojamų perėjų, kad po mygtuko paspaudimo pėsčiųjų laukimo laikas būtų žymiai trumpesnis. Pasiektas laukimo laiko vidurkis yra apie 32,5 sekundės.
Taip, tose vietose, kur turime didesnes ir sudėtingesnes sankryžas nepavyksta ženkliai sumažinti pėsčiųjų laukimo laiko, todėl jis ir toliau gali siekti 1,5–2,5 min. Bet tik dėl to, kad tokiose sankryžose yra daug krypčių ir kiekvienai jų reikia įjungti žalią signalą“, – eismo organizavimo subtilybes atskleidžia JUDU atstovė.
O štai centrinėje miesto dalyje, kur pėsčiųjų eismas yra intensyvus, eismo ciklai vyksta greičiau, nes žalia šviesa laukiantiems prie perėjų turi užsidegti dažniau.
„Pavyzdžiui, Pylimo gatvė yra centrinėje miesto dalyje, kur prioritetas turi būti skiriamas pėstiesiems, tačiau šia gatve taip pat juda nemažai viešojo transporto, todėl eismas vyksta koordinuotai, tik su dažnesniu žalio signalo įsijungimu pėstiesiems“, – sako G.Vasiliauskaitė ir priduria, kad tokiu atveju, automobiliams nereikia sustoti prie kiekvieno šviesoforo, bet ir pėstiesiems ilgai laukti netenka.
Linki kantrybės
Ar važinėjant Vilniaus gatvėmis susiduria su panašiomis situacijomis, kai keliolika automobilių turi praleisti vieną pėsčiąjį, paklausėme ir vairavimo instruktoriaus, saugaus eismo eksperto Dariaus Kanapinsko.
„Nepastebėjau daug tokių situacijų. Manau, kad tokios perėjos įrengtos ten, kur pėsčiųjų eismas yra intensyvesnis, yra padidinta rizika įvykti avarijai“, – sako D.Kanapinskas.
Kaip pavyzdį, jis irgi paminėjo skaitytojo nurodytą vietovę.
„Šalia Santariškių, Mokslininkų gatvėje, sankryžoje pėstiesiems paspaudus mygtuką, jiems tikrai greitai užsidega žalias šviesoforo signalas“, – pritarė vairavimo instruktorius.
Jis pastebi, kad mieste yra skirtingai sureguliuotas eismas ir skirtingose vietose tenka laukti skirtingiems eismo dalyviams, taip patvirtindamas faktą, kad JUDU iš tiesų organizuoja eismą atsižvelgiant į srautus.
„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad tenka centre pavaikščioti ir pėsčiomis, yra vietų, kuriose norėtųsi, kad žalias šviesoforo signalas užsidegtų ir greičiau“, – pastebėjimais dalinasi D.Kanapinskas.
Šviesoforais valdomas Vilniaus miesto sankryžas, jų koridorius ir veikimo metodus galite rasti šiame žemėlapyje.
