Realybė kiek kitokia: jei, pavyzdžiui, mieste greitis – 50 km / h, o važiuojama 60 km / h, automobilio stabdymo kelias pailgėja. 10 km / h viršytas greitis – to pakanka, kad pasipainiojus netikėtai kliūčiai, automobilio nepavyktų sustabdyti.
Skuba ir mieste, ir užmiestyje
Kaip parodė „Sprinter tyrimų“ kovo mėnesį atlikta apklausa, dauguma vairuotojų mano, kad esant palankioms oro sąlygoms greičio viršijimas mieste saugus iki 10 km / h (66 proc.), o užmiestyje – iki 20 km / h (85 proc.).
Apklausa taip pat atskleidė, jog, vairuotojų nuomone, maksimalų leistiną greitį viršyti labiausiai skatina apytuštės gatvės – net du trečdaliai (68 proc.) vairuotojų paspaudžia greičio pedalą, jei eismas neintensyvus.
Galiausiai, net 69 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad yra linkę viršyti greitį miestuose ir gyvenvietėse, o užmiestyje šis rodiklis dar didesnis: čia greičio pedalą stipriau nuspaudžia net 75 proc. šalies vairuotojų.
„Ką reiškia 50 km / h viršytas greitis mieste ar gyvenvietėje ir magistraliniame kelyje? Žinoma, tai labai pavojinga abiem atvejais, bet mieste daugiau avarinių, netikėtų situacijų, kurių išvengti važiuojant per greitai sunku arba neįmanoma.
Pirma, važiuojant pernelyg greitai lieka mažiau laiko prognozuoti, stebėti, kas vyksta aplinkui: laiku pastebėti iš šalutinio kelio išsukantį automobilį, pėsčiuosius, paspirtukų, dviračių vairuotojus, viešojo transporto, motociklininkų manevrus“, – komentavo saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas.
D. Kanapinskas pabrėžė ir tai, kad vairuotojai baiminasi sniego, plikledžio ar lietaus, bet karštomis dienomis ne mažiau pavojingi ant kelio besiformuojantys miražai, kurie iškraipo vaizdą, atstumus ir yra ypač pavojingi nesaugiai lenkiant.
Vairuotojai pamiršta įvertinti ir tai, kad jei užsitęsė sausra, po pirmojo lietaus kelio danga kelis kartus slidesnė nei būtų tuomet, jei lytų nuolat.
Kita vertus, važiuojant greičiau, ilgėja ir stabdymo kelias – to taip pat nevalia pamiršti.
„Mano išvada paprasta – jei tenka skubėti, viršyti greitį, vadinasi, nemokate planuoti laiko. Kita bėda – vairuotojų naršymas telefone stovint prieš šviesoforo. Pavėlavęs pajudėti sankryžoje, jis gaišina ir kitus iš paskos judančius, tuomet atsiranda tokių, kurie, žinodami, kad ir taip vėluoja, pradeda dar labiau skubėti, blaškytis ir viršydami greiti kelti pavojų kitiems eismo dalyviams“, – apgailestavo ekspertas.
Vairavimą, pašnekovo žodžiais, mėgstama lyginti su ginklo naudojimu, tik nė vienas karys naudodamasis ginklu tuo pačiu metu nesinaudoja išmaniuoju telefonu. Vairuotojai, deja, elgiasi priešingai. Nors automobilis, ypač viršijant greitį, išties pavojingas ginklas, tačiau dažnas vairuotojas apie tai nė nesusimąsto.
„Galingi automobiliai, puiki nuotaika – taip norisi paspausti akceleratorių, visgi labai svarbu pagalvoti: juk mūsų gyvenimas ir taip trumpas bei pernelyg greitas, kad dar labiau skubėtume ir rizikuotame prie vairo. Priešingai, turėtume vairuoti atsakingai, apgalvotai, vieni kitiems padėdami, o ne rizikuodami tiek mieste, tiek užmiestyje ar greitkelyje“, – mano D. Kanapinskas.
Kita vertus, jei neįmanoma kitaip, jei vairuotojai nesupranta, nemąsto, telieka vienintelė išeitis – greičio matuokliai.
„Su mokiniais pajuokauju: „nusipirksite automobilį, jis bus nešvarus, jūs jį nusipoliruosite, ir šis pradės važiuoti greičiau“. Klausia, kodėl? Atsakau, kad bus mažesnis oro pasipriešinimas, o iš tiesų bandau jiems priminti, kad greičio viršyti nevalia“, – juokavo pašnekovas.
Pamiršta apie pavojus
Vairuotojai akceleratorių drąsiau pradeda spausti pavasarį, išsyk pagerėjus orams, tuomet padaugėja ir eismo įvykių. Važiuodami žvyrkeliais dalis vairuotojų susigundo viršyti greitį, kad posūkyje galėtų išbandyti šoninį slydimą. Tai – chuliganiškas vairavimas, tokiu atveju suvaldyti automobilį yra labai sudėtinga.
„Net Dakaro ralio dalyviai, kiek esu kalbėjęs su jais, niekada nėra gyręsi, kad vairuoja puikiai. Priešingai, visuomet drąsiai konstatuoja, jog padarė klaidą. Kita vertus, net ir dykumoje pasipainioja karvė, kur atrodo, nieko būti neturėtų. Tai kodėl mes leidžiame sau greitį viršyti magistralėje ar greitkelyje, kur pavojų tikrai daugiau?“ – svarstė pašnekovas.
Anot D. Kanapinsko, vairuodami visuomet turime įvertinti sąlygas, pavojus, o ne pasiduoti emocijoms: „mano automobilis geras, aš dar geresnis“.
Į vairuotojų įsitikinimą, kad greitį viršyti 10 km / h yra saugu, pašnekovas atsakė, jog iš tiesų pavojinga greitį viršyti net ir vienu kilometru. „Jeigu greitį padidinai tris kartus, vadinasi, stabdymo kelias pailgėjo devynis, nekalbant apie reakcijos laiką.
Tai nėra teorija, o apskaičiuota remiantis realiais pavyzdžiais. Prieš fiziką mes esame bejėgiai. 2, 5, 10 ar 20 km per valandą viršytas greitis – pavojus sužaloti kitus ar net žūti“, – konstatavo ekspertas.
D. Kanapinskas pateikė pavyzdį – Gedimino prospekto grindinį, kur padangų sukibimas su keliu prastas, o stabdymo kelias gerokai ilgesnis nei vairuotojai tikisi. Užtenka vos kelių lašų lietaus, kad jis taptų ypač slidžiu. Nors greitis čia ribojamas, bet tikrai ne visi supranta, kaip staiga vairavimo sąlygos gali tapti pavojingos.
Rūkas, ypač magistralėse, greitkeliuose, taip pat iškreipia matomumą, kelio danga tampa slidesnė. Ir nors rūkas neatrodo pakankama priežastis mažinti greitį, je tektų staiga stabdyti, to padaryti gali ir nepavykti.
