Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova atsako, kokius eismo saugumo aspektus pamiršta daugelis vairuotojų ir kodėl net moderniausia automobilio įranga neapsaugoja viršijant greitį.
Greičio viršijimas – dažniausias KET pažeidimas
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys patvirtina, kad netinkamai pasirinktas greitis kelia daugiausiai rizikų eismo saugumui.
Pavyzdžiui pernai greičio viršijimas sudarė maždaug 45 proc. visų užfiksuotų eismo taisyklių pažeidimų (2022 m. Lietuvoje nustatyti net 664 358 tūkst. greičio viršijimo atvejai).
Užpernai situacija buvo dar prastesnė: 2021 m. net 52 proc. į pareigūnų akiratį patekusių prasižengusių vairuotojų viršijo greitį.
Ko neįvertina greitį viršijantys vairuotojai?
Nesaugiai parinktas greitis pavojingas visus metus. Tiek žiemos, tiek vasaros mėnesiais vairavimo instruktorė rekomenduoja būti itin dėmesingiems ir atsiminti kelis svarbius veiksnius:
1. Didžiausias leistinas greitis ne visada yra saugus
Kartais vairuotojai mano, kad visada saugu važiuoti maksimaliu leistinu greičiu. Tokia nuostata klaidinga: iš tiesų saugus greitis gali būti mažesnis už leistiną maksimalų greitį arba lygus jam.
„Saugų greitį lemia ne tik bendra eismo situacija, matomumas, krituliai, kelio danga, bet ir automobilio techninė būklė, vairuotojo įgūdžiai, patirtis. Žinoma, saugus greitis niekada nebus didesnis nei maksimalus leistinas“, – akcentuoja vairavimo instruktorė.
2. Kelyje esame ne vieni
Pasak vairavimo instruktorės O. Židovlenkovos, vairavimas – socialinis veiksmas, o kelyje retai kada būname vieni.
„Visais metų laikais yra tikimybė susidurti su kitu eismo dalyviu, pavyzdžiui, dviratininku ar elektrinio paspirtuko vairuotoju. Deja, dalis jų važiuoja ne pagal taisykles, nedėvi šviesą atspindinčių liemenių, nesegi atšvaitų, neturi žibintų“.
Pašnekovės teigimu, pasirinkus nesaugų greitį ir esant prastesniam matomumui – tvyrant rūkui, sningant, lyjant, tamsiuoju paros metu – padidėja rizika laiku nepastebėti neatsargaus dviratininko ar pėsčiojo ir jį kliudyti.
Šiltuoju sezonu vairuotojų laukia dar vienas iššūkis. „Į gatves išrieda motociklininkai, kuriuos stebėti reikia labai atidžiai. Viršijant leistiną greitį, tikėtina, kad netikėtai išnirusio motociklininko nepastebėsime, todėl skubėjimas gali baigtis išties skaudžia nelaime“, – įspėja saugaus eismo ekspertė.
3. Automobilio saugumo įranga neapsaugos nuo nelaimės
Nemažai naujų automobilių turi papildomų įrenginių ir sistemų, kurios palengvina vairavimą, suteikia daugiau saugumo ir komforto.
„Tai įvairios elektroninės saugumo sistemos. Kai kuriuose automobiliuose integruotos pusiau automatizuotos autopilotų sistemos, kurios padeda išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių, išlaiko automobilį eismo juostoje ir gali net vairą pasukinėti“.
Vis dėlto, anot O. Židovlenkovos, piktnaudžiaujant papildoma automobilio įranga, laukia nemalonumai.
„Šios technologijos yra svarbios ir pagerina komfortą, tačiau atliekant chuliganiškus manevrus kelyje, viršijant greitį, neapsaugos nuo nelaimės. Todėl mano patarimas vairuotojams – niekada neišnaudoti visų savo automobilio pajėgumų, kad ir kaip norėtųsi“, – sako pašnekovė.
4. Oro sąlygos gali būti apgaulingos
O. Židovlenkova atkreipia dėmesį, kad kartais koją saugaus greičio parinkimui pakiša ne apledėjęs kelias, o... apgaulingai geros oro sąlygos.
„Šiltuoju metų laiku kelias sausas, oro sąlygos palankios vairavimui. Vis dėlto, lauke šviečianti saulė dažnai lemia jėgų pervertinimą. Esant geriems orams, vairuotojai mėgsta atsipalaiduoti ir drąsiau paspaudžia akseleratoriaus pedalą.
Deja, žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad saugi, lygi kelio danga ir geras matomumas apsaugos nuo nelaimės. Kyla tikimybė, kad vairuotojas pervertins savo galimybes ir pasirinks per didelį greitį. Padidėja rizika, kad žmogus laiku nesureaguos į kelyje pasitaikiusią kliūtį ir nesuvaldys automobilio“, – teigia specialistė.
Nepriklausomai nuo kelio būklės, oro sąlygų, matomumo, vairavimo instruktorė įsitikinusi: gyvenime nėra situacijų, kuriose kelios išloštos minutės nusvertų riziką, kurią kelia viršytas greitis. „Savo kelionės tikslą geriau pasiekti lėčiau, bet be įtampos, vadovaujantis šaltu protu, o ne karštomis emocijomis“.
