Specialistas pasakoja apie ekovairavimo ir saugaus greičio ryšį bei atsako, kodėl vairuojant lėčiau, bet racionaliau, kelionės tikslą pavyks pasiekti greičiau.
3 saugaus ir ekonomiško vairavimo taisyklės
Kalbėdamas apie ekovairavimo svarbą eismo saugumui, A. Pakėnas išskiria tris taisykles:
Pastovaus greičio palaikymas. Saugaus eismo specialisto teigimu, tai vienas svarbiausių ekovairavimo aspektų. A. Pakėnas mano, kad šio įpročio Lietuvos keliuose vis dar trūksta, todėl kyla daugiau grėsmių eismo saugumui.
„Ekovairuotojai siekia judėti tolygiai, išlaikyti pastovų greitį. Tai išugdo dar vieną svarbią savybę – padeda prognozuoti situaciją. Toks vairuotojas įpranta matyti kelią kelis šimtus metrų į priekį, todėl turi daugiau atsargos numatant pavojingas situacijas ir gali jų išvengti.
Deja, toks atsargumas mūsų keliuose yra labiau išimtis nei taisyklė. Tik retas vairuotojas numato situaciją toliau į priekį. Jeigu žmogus neplanuoja savo veiksmų, juda nepastoviu greičiu, jis sureaguoja tik į tai, kas vyksta 10 – 20 metrų prieš nosį. Deja, toks reakcijos laikas ne visada yra pakankamas“.
Pašnekovas įsitikinęs: jeigu vairuotojas nesilaiko šio ekovairavimo principo ir važiuoja didesniu nei leistina greičiu, kilus avarinei situacijai eismo įvykis yra sunkiai išvengiamas.
Inercijos panaudojimas. A. Pakėnas sako, kad nemažai žmonių, keliaudami mieste, pasirenka per didelį greitį, lekia ir staigiai stabdo prieš pat šviesoforą. Ekovairavimo principus išmanantys vairuotojai šios klaidos nedaro.
„Šį ekovairavimo principą, kurio metu išnaudojamas inercinis automobilio greitis. Tai galima palyginti su dviračio pedalų mynimu.
Judėdami šia transporto priemone, pedalų neminame visą laiką. Pavyzdžiui, važiuojant nuokalne, kai jaučiame, kad galime pedalų neminti, to nedarome – taupome savo jėgas.
Vairuojant keturratę transporto priemonę, verta elgtis taip pat. Matant, kad automobilis pasiekė norimą greitį, reikia atleisti akseleratorių ir riedėti. Išnaudodami šį principą, laikysimės saugaus greičio ir taupysime degalus“, – įvairiapusę ekovairavimo naudą akcentuoja pašnekovas.
Emocijų valdymas. Nors ekovairavimas dažniausiai siejamas su techniniu automobilio valdymu, A. Pakėnas teigia, kad vienas svarbiausių ekovairavimo principų yra racionalumas. Kartais ekonomiškam, ekologiškam ir saugiam vairavimui koją pakiša eismo dalyvių emocijos.
„Turime suprasti, kad važiavimas – tai socialinis procesas. Valdant automobilį, svarbu ne tik nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet ir saugiai pasiekti kelionės tikslą. Tai padaryti padės šaltas protas. Geras vairuotojas net kritinėse situacijose mąstyti šaltai, racionaliai.
Visose situacijose jis privalo būti geras strategas, išlikti sąmoningas, kontroliuoti automobilio greitį ir nepasiduoti negatyvioms emocijoms, kurios gali kilti kelyje. Pavyzdžiui, skubant ar susierzinus dėl kitų vairuotojų, dviratininkų, pėsčiųjų elgesio“, – pabrėžia A. Pakėnas.
Kodėl viršytas greitis nepadės anksčiau pasiekti kelionės tikslą?
Anot A. Pakėno, vairuotojai, kurie renkasi viršyti greitį, skuba nuo sankryžos prie sankryžos, rizikuoja gerokai atitolinti savo kelionės tikslą, o neprognozuojami veiksmai prie vairo, agresyvūs manevrai kelyje, staigus akseleratoriaus ir stabdžio pedalo spaudymas yra ne tik nekultūringo, bet ir nesaugaus vairavimo išraiška.
„Taip vairuojant, sunku laikytis saugaus atstumo nuo kitų automobilių, laiku sureaguoti į aplinkinius eismo dalyvius, todėl kyla gerokai didesnė tikimybė pakliūti į eismo įvykį.
Negana to, jeigu greitis viršijamas mieste, tikėtina, kad įsismarkavusį vairuotoją priverstinai sustabdys sankryžoje užsidegęs raudonas šviesoforo signalas.
Taigi, dažnai paaiškėja, kad skubantys žmonės nenuvažiuoja greičiau nei racionalūs, saugaus greičio ir ekovairavimo principų besilaikantys vairuotojai. Geriausiu atveju, lekiant sutaupoma pora minučių, tačiau patiriama daugiau streso, įtampos, rizikuojama savo ir aplinkinių saugumu“, – pabrėžia vairavimo instruktorius.
