Vilniaus miesto savivaldybės atstovas sako, kad pasiruošimas itin svarbiam renginiui vyksta sklandžiai ir greitu metu turėtų pasiekti finišo tiesiąją.
„Mes pakankamai seniai turėjome susidarę planą, tad kol kas niekur nevėluojame. Natūralu, kad darbų dar likę, bet jau jaučiame, kad atėjo pabaiga ir tuoj bus didžiausia šventė Vilniuje. Kitaip sakant, didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriam, manau, visai sėkmingai pasiruošėme padedant kitoms institucijoms“, – patikina A.Bužinskas.
Jo teigimu, svarbiausia miesto atsakomybė – eismo organizavimas, todėl teko nuveikti nemažai darbų, jog būtų įgyvendinti tam tikri saugumo ir kiti reikalavimai.
„Miesto atsakomybės sritis buvo eismas. Tai – kelio dangos atnaujinimas, dėl tam tikrų miesto zonų uždarymo reikėjo parengti eismo schemas ir perplanuoti viešojo transporto judėjimą.
Mieste bus keturios zonos, kuriose judėti tikrai bus sudėtingiau, tai – „Litexpo“, oro uostas, parlamentas ir senamiesčio zona.
Natūralu, kad ten, kur keisis viešojo transporto maršrutai, bus uždarytas ir automobilių eismas. Miestas turėjo prisitaikyti ir pasiūlyti gyventojams alternatyvius kelius.
O likę darbai, kurie susiję su gėlynais, asfaltavimu ir panašiai, yra rutina, kurią miestas ir taip kiekvienus metus daro“, – apie pasiruošimo detales pasakoja A.Bužinskas.
Nors savivaldybės atstovas mano, jog neturėtų atsirasti papildomų eismo spūsčių tose miesto vietose, kurios nėra susiję su renginio organizavimu, vis dėlto priduria, jog judėti po Vilnių nuosavu automobiliu bus sudėtingiau.
„Reikia įsivertinti tai, kad per dvi dienas į Vilnių atvyks ir išvyks apie 5 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad jie turės atskristi į mūsų oro uostą, iš jo vykti iki viešbučio, iki „Litexpo“ ir paskui išskristi.
Faktas, kad per labai trumpą laikotarpį mieste atsiras labai daug papildomo eismo konkrečiose vietose. Greičiausiai, kad tose vietose, kurios niekaip nesusiję su renginiu, eismas gal ir nebus paveiktas, bet bendrai manome, kad eismas savo transporto priemone tikrai bus sunkesnis negu kiekvieną dieną.
Jeigu yra galimybė rinktis alternatyvią transporto priemonę, tarkime, dviratį ar viešąjį transportą, rekomenduotume tai daryti“, – gyventojams siūlo A.Bužinskas.
Sostinėje pasikeis ir viešojo transporto judėjimas, maršrutų trasos ir grafikai. Be to, viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog senieji troleibusai miesto gatvėmis nejudės.
„Viešasis transportas bus naudojamas ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams. Miestas renginio dalyviams, kurie jį aptarnauja, daugiausia – žurnalistams, bus paleidęs tokius maršrutus, kuriais vešime žmones, dirbančius NATO viršūnių susitikimo metu.
Faktas, kad dalis maršrutų nebus vykdomi, nes troleibusai ar autobusai negalės įvažiuoti į centrinę miesto dalį kaip ir kitas transportas, bet autobusų ir troleibusų mums tikrai užtenka ir būsime pajėgūs vežti keleivius“, – informuoja A.Bužinskas.
Jis priduria, kad neleisti senų troleibusų į sostinės gatves buvo privačios įmonės iniciatyva, o savivaldybė tokio poreikio nebuvo pareiškusi.
Anot laidos pašnekovo, kitais metais senų troleibusų miesto gatvėse ir taip neliks, o vaidinti prieš svečius atrodo keista.
„Galbūt ir natūraliai senų troleibusų nebūtų prireikę, nes planuojant maršrutus prioritetas visada yra naujoms transporto priemonėms, kurios yra patogios ir saugios.
Jeigu senų troleibusų neprireikia, jie ir neišvažiuoja į eismą“, – aiškino A.Bužinskas.
Apie ribojimus reikia žinoti ne tik tiems, kurie po miestą keliaus savu automobiliu ar viešuoju transportu. Jie bus taikomi ir kitiems eismo dalyviams.
„Centrinė miesto dalis bus visiškai uždaryta automobilių eismui. Pačiame senamiestyje bus galima vaikščioti tik pėsčiomis. Jeigu į senamiestį atvažiuojate dirbti ar apsižvalgyti, tai galite iki tų zonų privažiuoti dviračiu arba paspirtuku, o pačiame senamiestyje bus reikalaujama nevažiuoti. Jį galėsite vestis šalia.
Bus viena zona, kur negalės patekti net pėstieji, bet ji labai nedidelė ir susijusi su delegacijomis, vietomis, kuriose gyvena aukšto rango pareigūnai. Visa informacija apie tai yra mūsų tinklapyje nato.vilnius.lt. Jeigu skirsite kelias minutes perskaityti ten esančią informaciją, tikrai daug dalykų paaiškės.
Tikrai nėra taip, kad dviem dienoms gyvenimas mieste sustoja. Tiesiog reikia įsivertinti, kur gali kilti nepatogumų“, – tikina A.Bužinskas.
Nepatogumų gali kilti tiems, kurie gyvena senamiestyje ir nori naudotis savo automobiliu. Netinkamoje vietoje pastatytas automobilis gali būti nutemptas. Reikės suspėti laiku išvažiuoti iš senamiesčio, nes įsigaliojus ribojimams, to padaryti nebus galima.
„Yra tam tikri saugumo protokolai, kuriuos ne savivaldybė sprendžia. Tai, kad miesto senamiestyje neturi būti pastatytų automobilių, greičiausiai yra susiję su judančiomis delegacijų kolonomis ir jų saugumu. Tokius reikalavimus mes gauname iš institucijų, kurios užtikrina saugumą. Mes, kaip miestas, juos įgyvendiname.
Jeigu bus transporto priemonės, kurios trukdys eismui arba renginio saugumui ir nebus patrauktos iki tam tikrų valandų, miestas jas perstatys į tas vietas, kuriose gali stovėti.
Man atrodo, kad pakankamai daug laiko aktyviai apie tai komunikavome ir labai tikiuosi, kad miestui nereikės vykdyti daug priverstinio nuvežimo.
Senamiesčio gyventojams reiktų įsivertinti, kad jeigu jie norėtų naudoti savo transporto priemonę, ją reiktų iš senamiesčio zonos išvežti, nes renginio metu to padaryti nebus galima.
Nuo pirmadienio iki trečiadienio (liepos 10-12 dienomis) nebus galima nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš senamiesčio zonos. Todėl, jeigu žmonės norės naudoti savo transporto priemonę, jie turėtų pasirūpinti, kad iki sekmadienio vakaro ji paliktų senamiesčio zoną“, – gyventojus perspėja A.Bužinskas.
Dėl eismo ribojimų iššūkių kyla ir verslui, tačiau, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus, tai bus ir galimybė savo paslaugas suteikti miesto svečiams, o prie nepatogumų buvo laiko prisitaikyti bei susiplanuoti savo veiklą.
„Mūsų pozicija šiuo atveju buvo tokia, kad suteiktume visą įmanomą informaciją tam, jog nepatogumų verslui būtų kuo mažiau, norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vilniuje viešbučių užimtumas bus pilnas, laukiama 5 tūkst. svečių.
Todėl visam paslaugų sektoriui – kavinėms, barams, restoranams – tai yra ne tik nepatogumas, bet lygiai taip pat labai neprasta galimybė priimti miesto svečius.
Natūralu, kad kiekvienas didesnis renginys pasitinkamas su tam tikrais iššūkiais, bet man atrodo, kad verslas tikrai prisitaikė ir ta galimybe pasinaudos. Nėra taip, kaip buvo prieš dvejus ar trejus metus, kuomet COVID-19 metu niekas negalėjo veikti. Turime iššūkį, kurio metu kelias dienas turime pakentėti nepatogumus, kuriems pasiruošti buvo pakankamai laiko“, – sako A.Bužinskas.
