Pirmieji apie prasidėjusį paspirtukų sezoną sužino medikai, mat kiekvieną pavasarį padidėja susidūrimų metu traumas patyrusių žmonių – tiek pėsčiųjų, tiek pačių paspirtukininkų.
O didžiųjų miestų gyventojai piktinasi, kad nuomojami paspirtukai paliekami itin neatsakingai ir tampa judėti trukdančiomis kliūtimis.
Seimas ėmėsi griežčiau reguliuoti paspirtukų judėjimą ir pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams, kuriais numatomi nauji reikalavimai paspirtukams, tarp kurių galimas draudimas važiuoti šaligatviu.
Savivaldybėms palikta teisė nuspręsti, ar paspirtukams draudžiama važiuoti šaligatviais ir kuriose vietose.
Įstatymo pakeitimais taip pat numatoma, kad paspirtukams bus draudžiama važiuoti pėsčiųjų takais, važiuojamąja kelio dalimi, automagistralėmis ir greitkeliais. Uždrausta važiuoti per pėsčiųjų perėjas, vežti keleivius, vilkti kitas transporto priemones ir viršyti numatytą greitį.
Numatoma, kad paspirtukai negalės važiuoti didesniu kaip 20 kilometrų per valandą greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 kilometrų per valandą greičiu.
Vairuoti šią transporto priemonę galės ne jaunesni kaip 16 metų asmenys.
Seimo patvirtintų taisyklių nesilaikymas paspirtukų vairuotojams grės bauda nuo 20 iki 40 eurų, o vairavimas neblaiviam gali užtraukti baudas nuo 80 iki 200 eurų.
– Ar sutinkate, kad paspirtukininkų santykiai su kitais eismo dalyviais pastaraisiais metais tik blogėjo? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko kauniečio Pauliaus Bakučio.
– Paspirtukininkai gali važiuoti dviračių takais ir būti lygiateisiai su dviratininkais.
Pirmiausia reikia sutvarkyti paspirtukų galios reikalus. Lietuva yra šiek tiek išskirtinė šalis ir numatė, kad paspirtukas gali būti ir 1 kilovato galios, o tai jau beveik motociklas. Galingi ir greiti paspirtukai laksto šaligatviais, todėl pėstieji jaučiasi nesaugiai.
Turėjome įtarimų, kad ateis toks metas, kai išgirsime pasiūlymų išvis visiems uždrausti važinėti šaligatviais, tačiau jais laksto ne dviratininkai, o tie, kurie naudojasi galingomis transporto priemonėmis.
– Galima pamanyti, kad nustačius apribojimus dėl paspirtukų galios didžioji problemos dalis išsispręstų?
– Žmonės bijo tų eismo dalyvių, kurie greitai pro juos pralekia, mano, kad visi paspirtukai yra vienodi ir visi gali važiuoti labai greitai, tačiau taip nėra.
Šalies valdžia laiku nesiėmė reguliuoti paspirtukų galios, todėl dabar turime problemą ir sprendžiame ne jos esmę, o kovojame su pasekmėmis. Bandoma apriboti galingų paspirtukų naudojimą, nes užkardyti jų pasirodymo gatvėse neišeina – jie jau važinėja.
Tie apribojimai suvokiami kažkaip iškreiptai – užuot ribojus galią, norima pritaikyti visuotinus draudimus.
Jeigu gatve pravažiuoja sportinis automobilis, tai nereiškia, kad reikia visiškai uždrausti automobilių judėjimą ir bus saugu.
– Svarstyta paspirtukais leisti važiuoti tik gatve. Ar pritartumėte?
– Važiavimas gatve nėra nieko blogo, jeigu gatvė tinkamai paruošta judėjimui lėtaeigėmis transporto priemonėmis. Gatvei būtinas visavertis infrastruktūros paruošimas, o ne tik kabinami kelio ženklai, ribojantys greitį.
Šiuo požiūriu geras pasirinkimas yra gatvių siaurinimas, nedideli posūkio spinduliai, vadinamasis zigzaginis judėjimas, kai dėl eismo sąlygų automobilis fiziškai negali greitai važiuoti, o vairuotojas tiesiog priverstas pats saugotis.
Tokiomis gatvėmis gali važiuoti dviračiai, paspirtukai, drąsiai vaikščioti pėstieji.
– Gyventojai nuolat skundžiasi, kad paspirtukai tampa miestų šiukšlėmis, jie numetami ant šaligatvių, įvažų, aptinkami vandens telkiniuose ir net medžiuose. Kaip tai pakeisti?
– Ši problema aktuali tik dėl nuomojamų paspirtukų ir ją labai nesunku išspręsti. Kai įrengiamos parkavimo vietos, niekur kitur paspirtuko negalima palikti. Užsienio šalyse tai jau taikoma.
Paspirtukai turi likti gatvėse, nes tai gera transporto priemonė. Jos privalumų daugiau negu trūkumų. Daugelis žmonių, kurie anksčiau važinėjo tik automobiliais, dabar naudojasi paspirtukais ir smarkiai sumažino į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį.
– Vilniaus valdžia nuo birželio 1-osios uždraudė elektriniais paspirtukais ir dviračiais važiuoti Vilniaus, Pilies ir A.Savičiaus gatvėse. Ar Kaunas draugiškesnis miestas paspirtukininkams, ar kažkuo išsiskiria iš kitų didžiųjų šalies miestų?
– Dažnai mėgstama lyginti Kauną su Vilniumi. Kai sostinės valdžia nusprendė trijose gatvėse apriboti judėjimą paspirtukais, ji šįkart atsidūrė atsiliekančiose pozicijose.
Tikiuosi, Kauno valdžia nesiims tokių drastiškų ir nepamatuotų sprendimų.
Kaune daugėja dviračių takų, bendrijos atstovai nuolat dalyvauja svarstymuose, pasitarimuose. Kartais mūsų pasiūlymai įvertinami, kartais nelabai, tačiau reikalai juda į priekį.
Daugiau kalbame apie tai, kad reikia ne tiesti naujus dviračių takus, o kurti ramaus eismo gatves – tai visiškai nauja samprata. Pirmoji tokių pokyčių ėmėsi Vilniaus valdžia, nors ir ne visais atvejais bandymai buvo sėkmingi. Žiūrėsime, kaip pavyks Kaune, mat apie tai kalbama projektuojant naujus rajonus.
Kai kuriose Senamiesčio gatvėse natūraliai tai vyksta, nes nėra galimybių lėkti dideliu greičiu. Be to, netrukus Kauno senamiestyje turėtų atsirasti zona be anglies dvideginio, kaip numato ES direktyva.
Per Senamiestį nebeliks laisvo pravažiavimo automobiliams, tačiau bus patogiau judėti visoms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, oras bus švaresnis.
