Vairuotojų blaškymo šaltinius atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, didžiausią dalį – 18 proc. – gyventojų labiausiai vairuojant blaško plepūs bendrakeleiviai. 13 proc. Lietuvos žmonių vairuodami jaučiasi išsiblaškę dėl pašalinių garsų, dešimtadalis – dėl vaikų automobilyje keliamo šurmulio. Vos 3 proc. mūsų šalies gyventojų vairuojant išblaško augintinių veiksmai, 2 proc. – pašaliniai kvapai.
„Nors didelė dalis vairuotojų mano, kad jų ilgametė patirtis ir įgūdžiai vairavimo veiksmus leidžia atlikti neįsitempus, kone automatiškai, tačiau praktika rodo, jog susikaupimo stoka dažnai tampa didžiosios dalies eismo nelaimių priežastimi.
Nė vienas, net ir dešimtmečiais vairavimo patirtį skaičiuojantis vairuotojas negali prie vairo elgtis nedėmesingai, t.y. nukreipti dėmesį ne į kelią ir aplink vykstantį eismą, bet į pašalinius dalykus.
Užtenka kelių sekundžių, kad nukreiptas vairuotojo dėmesys baigtųsi eismo nelaime“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, itin svarbu suprasti, kad pašaliniai vairuotojo veiksmai kelia pavojų ne tik jam pačiam, jo bendrakeleiviams, bet ir visiems kitiems aplink esantiems eismo dalyviams.
Dėmesį blaško vaikai ir išmanieji telefonai
Pasak techninės pagalbos įmonės „REDGO Lithuania“ vadovo Igno Krasausko, dalį bendrovės teikiamų paslaugų sudaro techninė pagalba po eismo nelaimės, todėl įmonės atstovams tenka susipažinti su avarijų aplinkybėms.
Nors išmaniųjų telefonų naudojimas prie vairo mūsų šalyje yra draudžiamas, I. Krasauskas atkreipia dėmesį, kad jie atima vis daugiau vairuotojų dėmesio, o tai sąlygoja daugelį eismo įvykių, nors įrodyti, kad vairuotojas eismo nelaimės metu naudojosi telefonu, yra labai sunku.
„Telefonas dabar yra ne tik ryšio priemonė, bet ir įrenginys, atliekantis daugybę funkcijų, todėl, net jei vairuotojas nekalba telefonu, jis vairuodamas tikrina elektroninį paštą, rašo žinutes, skaito naujienas ar naršo skirtingose programėlėse. Todėl avarinė situacija dėl dėmesio nukreipimo į ekraną dažnai yra neišvengiama“, – sako I. Krasauskas.
Jo teigimu, nesvarbu, koks pašalinis daiktas yra vairuotojo rankose – cigaretė, lūpdažis, telefonas ar kavos puodelis, jis atima vairuotojo dėmesį ir sumažina dėmesingumą, todėl vairuojančio asmens rankos turėtų būti naudojamos tik su vairavimu susijusiems veiksmams.
Kitas dažnas rizikos faktorius prie vairo, pasak techninės pagalbos įmonės vadovo, yra automobilio salone esančių vaikų poreikiai.
„Tėvai prie vairo bando išpildyti atžalų „paimk“, „paduok“, „pakelk“ prašymus, praranda atidumą ir nespėja laiku nuspausti stabdžio pedalo“, – kalba I. Krasauskas.
Fizinė savijauta prie vairo – labai svarbi
Pasak psichoterapijos praktikės Aušros Veličkaitės, veiksnių, kurie trikdo dėmesingumą prie vairo, yra itin daug.
„Vairuotojų koncentraciją gali blaškyti išorinė aplinka, veiksmai, kurie vyksta automobilyje, ir paties vairuotojo psichologinė būsena – visa, kas nukreipia dėmesį nuo kelio.
Vairuojant galima užsižiūrėti, pavyzdžiui, į greta važiuojantį automobilį, pėsčiąjį, kelio darbus ar akį traukiantį peizažą. Vairuotojo dėmesį gali veikti bendrakeleivių emocingas elgesys, taip pat pačių vairuotojų išsiblaškymas, kai dėmesį nuo kelio atitraukia mintys apie kokius nors rūpesčius“, – sako A. Veličkaitė.
Jos teigimu, vairuotojams labai svarbu sėdant prie vairo būti dėmesingiems esminiam poreikiui – važiuoti saugiai.
„Pastebėjus, kad tai padaryti dėl kokių nors priežasčių sudėtinga, galima pasitelkti dėmesingo kvėpavimo techniką: keletą kartų lėtai įkvėpti, suskaičiuoti iki keturių ir lėtai iškvėpti“, – pataria specialistė.
Važiuojant automobiliu su vaikais, pasak A. Veličkaitės, naudinga iš anksto pasirūpinti, kuo juos užimti.
„Į pagalbą galima pasitelkti žaislus ar užkandžius. Ne vienam vairuotojui geriau susikoncentruoti į eismą padeda mėgstama atpalaiduojanti ar ūpą kelianti muzika, intensyvaus dėmesio nereikalaujančios radijo laidos ar tinklalaidės bei audio knygos“, – tvirtina psichoterapijos praktikė.
Ji atkreipia dėmesį, kad leidžiantis į ilgesnes keliones būtina pasirūpinti gera fizine savijauta: gerai išsimiegoti, o važiuojant reguliariai sustoti pamankštinti kojas, atsigerti vandens bei užkąsti.
„Jei važiuojate su bendrakeleiviais, vairuotojo budrumą gali padėti palaikyti draugiškas pašnekesys. Jeigu ilgai tenka važiuoti vienam, retkarčiais padarykite atidumo treniruotę – garsiai įvardinkite, ką matote priešais save. Tai padės sukoncentruoti dėmesį į vairavimą“, – pataria A. Veličkaitė.
Reprezentatyvi „NielsenIQ“ apklausa buvo atlikta apklausiant 1 600 mūsų šalyje gyvenančių žmonių.
