Psichologas Edvardas Šidlauskas teigia, kad žmonėms, linkusiems į šį pavojingą elgesį, dažniausiai būdingos tam tikros būdo savybės. Specialistas atsako, kokiais charakterio ir asmenybės bruožais pasižymi apsvaigę vairuotojai ir kuo jie rizikuoja.
Empatijos trūkumas ir jėgų pervertinimas
E. Šidlauskas teigia, kad pagal bruožų teoriją, vienas iš bruožų, kurį turi į nepamatuotas rizikas linkę žmonės – psichopatiškumas.
„Jis atsiskleidžia kaip empatijos trūkumas, polinkis pažeisti įstatymus, ignoruoti saugumo taisykles, rizikuoti savo ir kitų žmonių gerove.
Vairuotojai, kurie turi stipriai išreikštą šį asmenybės bruožą, pasiduoda impulsams, elgiasi egoistiškai. Nenuostabu, kad būtent jie dažnai prie vairo įkliūva apsvaigę. Statistiškai didelė rizika, kad šį nusižengimą jie atliks pakartotinai“, – teigia psichologas.
Pasak E. Šidlausko, kartais apsvaigusius žmones vairuoti paskatina narcisizmas. „Tai ypač pavojingų vairuotojų grupė – jie patologiškai pervertina save. Nori pademonstruoti tariamą šaunumą ir galingumą, agresyviai reaguoja į pastabas ar kritiką savo atžvilgiu“.
Psichologas pasakoja, kad dažnu atveju išgėrę tokie žmonės įgauna dar daugiau drąsos ir nori pademonstruoti įgūdžius kelyje. Jie pasirenka nesaugų greitį, visiškai neprognozuoja situacijos ir nenumato gresiančių pasekmių.
Įtakos turi ir amžius
E. Šidlauskas atkreipia dėmesį, kad vairavimas apsvaigus kartais atspindi savivertės problemas. Jas galima sieti su brandos trūkumu.
„Jaunesni vairuotojai statistiškai yra labiau impulsyvūs, elgiasi neapgalvotai. Jie, ypač kalbant apie vaikinus, dažnai kenčia dėl mažos savivertės, jaučia poreikį įsitvirtinti savo socialiniame rate, nori varžytis su bendraamžiais.
Deja, ši konkurencija, o kartu ir noras pritapti, atsiskleidžia pavojingais būdais. Taip pat ir vairavimu išgėrus“, – aiškina psichologas.
Žmonėms bręstant, dažniausiai gerėja savikontrolė, padidėja atsargumo jausmas, vairavimo įgūdžiai vertinami objektyviau.
„Ši taisyklė netinka absoliučiai visiems žmonėms. Girtų vairuotojų netrūksta ir vyresnių žmonių tarpe, tačiau šį elgesį dažnai galima sieti su emocinės brandos trūkumu, nepasitikėjimu savimi, neišspręstais kompleksais“, – teigia pašnekovas.
Nepasimoko iš savo klaidų
E. Šidlauskas apgailestauja, kad yra vairuotojų, kurie net praradę teises dėl vairavimo išgėrus nepasimoko iš savo klaidų.
„Žmonės, kurie veda mokymus sulaikytiems išgėrusiems vairuotojams, išskiria vieną nerimą keliančią tendenciją. Tik dalis prasižengusių vairuotojų gailisi savo elgesio, suvokia galimas jo pasekmes ir nori keistis.
Vis dėlto, nemažai mokymų dalyvių piktinasi tik tuo, kad buvo pagauti išgėrę. Jie įsitikinę, kad jeigu apsvaigus nesukėlė autoįvykio, reiškia, kad net išgėrę gali saugiai vairuoti ir objektyviai vertinti situaciją“.
E. Šidlauskas sako, kad toks požiūris dar kartą patvirtina bendrus nusižengusių vairuotojų charakterio bruožus – egoizmą, savo jėgų pervertinimą, atsainumą.
„Tai visiškai neatitinka realybės ir gali privesti prie skaudžių nelaimių ateityje“, – sako psichologas.
Draugų įtaka vairavimo saugumui
Nemaža atsakomybė už daromus prasižengimus tenka ir greta sėdintiems automobilių keleiviams. Pasitaiko, kad išgėrusius žmones vairuoti padrąsina būtent draugų kompanija.
„Žinoma, tik mes esame atsakingi už priimamus sprendimus, tačiau savęs vertinimui įtaką daro supanti aplinka. Jeigu žmogus stokoja emocinės brandos, nepasitiki savimi, pasiduoda aplinkinių įtakai, didesnė rizika, kad jis, paskatintas draugų, ryšis vairuoti išgėręs“, – teigia psichologas.
„Sustabdyti apsvaigusį vairuotoją yra kiekvieno piliečio pareiga. Deja, yra žmonių, kurie ne tik nestabdo, bet ir skatina. Jie, įvykus nelaimei, moraline atsakomybe dalinasi kartu su pažeidėju“.
E. Šidlauskas primena: jeigu neblaivus vairuotojas ignoruoja įspėjimus dėl vairavimo apsvaigus, atmeta prašymą nevairuoti, negalima ignoruoti situacijos. Būtina skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuoti apie pavojų.
