Birželiui persivertus į antrąją pusę, sinoptikai pranašauja, kad sulauksime krušos. Krintantys įvairaus dydžio ledukai gali apgadinti automobilio kėbulą, tokiu atveju, automobilį teks remontuoti.
Apsaugoti savo automobilį galite statydami jį garaže, aikštelėje su stogu ar kitaip apdengdami. Galima įsigyti net specialių apklotų automobiliui, kurie yra skirti apsaugoti transporto priemonę nuo krušos, medžių dulkių ar sakų bei kitų nešvarumų ar gamtos reiškinių, kurie gali išpurvinti ar apgadinti mašiną.
„Dėl gamtos stichijų nukenčia transporto priemonių kėbulo dalys – stogas, variklio bei bagažinės dangčiai, durelės, stiklai bei stoglangiai. Norint apsisaugoti tiek nuo krušos, tiek apskritai nuo gamtos stichijų padaromos žalos vairuotojams patariame automobilių nepalikti po medžiais, elektros linijų stulpais, šalia statybų, kur matosi pastoliai ar laikinos tvoros ir panašiai“,– pataria ERGO draudimo Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
„Rekomenduojama automobilį laikyti garaže ar kitoje vietoje, pavyzdžiui, prekybos centro ar kitoje požeminėje aikštelėje, po stogine, taip išvengiant tiesioginės krušos poveikio.
Jeigu automobilio neturite kur saugiai pastatyti, krušos žalą gali sumažinti ir ant automobilio uždengtas audeklas ar gofruotos kartono dėžės, nes tai neleistų tiesiogiai pažeisti automobilio kėbulo paviršiaus arba bent jau sumažintų galimus ledo gabaliukų smūgius į automobilio paviršių“, – papildo „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas.
Jis priduria, kad krušai užklupus netikėtai, rekomenduojama užsukti į degalinę, sustoti po tiltu ar kitu, stogą turinčiu statiniu.
Jeigu kruša užklupo kelionėje vertėtų neskubėti ir įvertinti eismo sąlygas, kad ją užbaigtumėte sėkmingai.
„Ar užklumpa labai stiprus lietus ar kruša, svarbiausia yra stipriai sumažinti greitį. Jeigu matomumas tampa itin prastas reiktų sustoti, tačiau nepamiršti, jog ir kitiems eismo dalyviams matomumas nėra geras, todėl būtinai reikėtų įjungti avarinės šviesos signalizaciją, kad kiti pastebėtų kliūtį laiku“, – informuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorius Vidas Žuraulis.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad galimi ne tik automobilio kėbulo pažeidimai, tačiau iškyla ir grėsmė eismo saugumui.
„Krušos metu galimi kėbulo pažeidimai, tačiau svarbiausia yra saugumas. Važiuojant šlapia kelio danga automobilio padangos gali pradėti akvaplaninguotis, tai yra, dėl didelio vandens pleišto gali susidaryti vandens pleištas tarp padangos ir kelio dangos, net važiuojant mažu greičiu automobilis gali prarasti sukibimą su keliu“, – perspėja V.Žuraulis.
Krušos ledukų įdaužas galima pašalinti keletu būdų. Pirmasis – kai automobiliui užtenka lyginimo. Kėbule atsiradusios duobutės yra išlyginamos išsaugant originalią automobilio dažų dangą ir atstatant sulankstytą metalą.
Esant gilesniems įlenkimams arba nepakankamai kokybiškai automobilio dažų dangai, atitinkamai gali prireikti ir rimtesnio sugadinimų šalinimo.
Deja, už gamtos išdaigas paprastuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudę vairuotojai kompensacijos nesulauks. Tokia žala padengiama tik pasirūpinusiems Kasko draudimu.
Pasak R.Bieliausko, gamtos stichijų padaroma žala kasmet vis didėja, tačiau šiemet iki birželio vidurio yra užfiksuota tik keletas atvejų, kurių metu dėl krušos buvo apgadinti automobiliai.
ERGO duomenimis, per visus 2022 metus fiksuota beveik 300 įvykių, kai transporto priemonėms žalą padarė būtent gamtos stichijos. Vidutinė automobiliams padaryta žala tuomet siekė beveik 1500 eurų.
G.Petrikas pateikia įdomų statistinį faktą, jog žvelgiant geografiškai daugiausia krušos apgadintų automobilių yra fiksuojama Kauno mieste ir regione, taip pat Vilniaus mieste ir regione bei Radviliškio rajone.
