Pervertina savo jėgas
Kaip komentavo psichologas Arūnas Norkus, žmonės linkę gerus dalykus (sėkmes, pasiekimus ir pan.) priskirti sau, o nesėkmės priežasčių ieškoti aplinkoje.
„Vairuotojas, sėsdamas prie vairo išgėręs, tiki, jog netgi jei kitiems kažkas nesiseka, čia jų kaltė, o jam asmeniškai nieko blogo nutikti negali. Vadinasi, vairuoti išgėręs gali, nes juk viskas bus gerai: puikiai vairuoju, mano įgūdžiai nepriekaištingi, esu protingas, sėkmingas – man negali nesisekti. O tie, kurie vairuodami išgėrę sukelia eismo įvykius – kalti patys. Jie patys kažką darė ne taip. Man taip nenutiks“, – paaiškino psichologas.
Jei žmogus kasdienybėje linkęs dominuoti, yra impulsyvus, linkęs rizikuoti, egoistiškas – jam būdingas perdėtas pasitikėjimas savimi. Vadinasi, toks žmogus, išgėręs sėsdamas prie vairo, tinkamai neįvertins realybės – jausis pranašesnis už tuos, kurie sukelia eismo įvykius.
Pasitaiko atvejų, kuomet žmogus pasižada sau: vairuos, todėl negers nė vieno bokalo arba taurelės, tačiau vakarėliui įpusėjus nusileidžia, esą vienas bokalas nieko tokio.
Kaip komentavo specialistas, norėdamas pritapti prie kitų, nekonfliktuoti, nebūti atstumtas, žmogus gali pasielgti taip, kaip siūlo ar spaudžia elgtis kiti netgi tada, kai toks elgesys prieštarauja jo vidiniams įsitikinimams.
Būtent dėl šios priežasties kai kuriems vairuotojams sunku atsispirti raginimams „dar po paskutinę“, „kad kelias nedulkėtų“ ir visiems kitiems, spaudžiantiems išgerti bent vieną taurelę, nes nieko nenutiks.
Saugios alkoholio dozės nėra
Blogiausia, pašnekovo žodžiais, kad pirmiausia žmogus vairuoja išgėręs vieną taurelę, ir, jei viskas pasiseka, po kurio laiko sėdasi prie vairo po poros bokalų – juk iki šiol nieko nenutiko. Vėliau išgeriamo alkoholio kiekis vis didėja. Jei sulaikomi visiškai girti vairuotojai, jie, anot specialisto, prie vairo neblaivūs sėdo ne pirmą kartą, nesvarbu, kad įrodinėja priešingai.
Kita vertus, svarbu nepamiršti alkoholio poveikio vairuotojų mąstymui ir savimonei – alkoholis iškreipia psichiką. Išgėrus, jaučiamas didesnis pasitikėjimas savimi, dingsta iki tol buvusi įtampa ar nerimas, pakyla nuotaika. Atsiranda sėkmės ir optimizmo pojūtis, kuris apgauna vairuotoją, kad jis ir išgėręs vairuoja taip pat gerai kaip ir blaivus.
„Deja, realybė yra kitokia. Tyrimai rodo, kad net menkiausios alkoholio dozės sumažina vairuotojo reakciją, ji tampa uždelsta, lėtesnė ir to pasekmė – vėluojama sureaguoti pastebėjus kliūtį, mažesnis pastabumas, prastesnė kontrolė.
Jei prie to prisideda nuovargis, neišsimiegojimas – neigiamas alkoholio poveikis stiprėja. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad nemiegojus 24 valandas organizmas reaguoja taip pat, tarsi vairuotojas būtų išgėręs butelį degtinės. Visą naktį šokus klube ir prieš grįžtant namo išgėrus taurelę, ji paveiks gerokai labiau negu įprastai“, – kalbėjo A. Norkus.
Jaučia kaltę dėl to, kas įvyko
A. Norkui ne kartą teko dirbti su žmonėmis, tapusiais skaudžių eismo įvykių kaltininkais. „Esu pastebėjęs bendrą tendenciją – labai aštrų, tiesiog deginantį kaltės jausmą dėl to, kas atsitiko. Ir tas jausmas nepriklauso nuo to, ar buvo vairuota išgėrus, ar esant blaiviam.
Reakcija – tokia pat. Tarsi griūna gyvenimas. Bet ar tai yra bendra tendencija, pasakyti sunku, mat į psichologą paprastai kreipiasi žmonės, kuriems emociškai sunku išgyventi tai, kas atsitiko. Gali būti, kad tie, kurie nesikreipia, išgyvena lengviau arba atranda kitų pagalbos sau būdų“, – komentavo psichologas.
Kaip pastebi specialistas, prie vairo išgėrę žmonės sėdasi dėl skirtingų priežasčių, visgi visus juos jungia vienas bruožas – taisyklių ir normų nepaisymas. Ne saugaus eismo, o gyvenimiškų. Kad ir kokie skirtingi būtų žmonės, vairuojant, laikomasi susitarimų – saugaus eismo taisyklių, kurios skirtos tam, kad vairuotojai nekenktų sau ir kitiems eismo dalyviams. Visgi jų laikosi ne visi, ir tai lemia itin skaudžias pasekmes.
Eismo įvykiai sukrečia, bet neatbaido
Ar vairuotojų apsisprendimą sėsti ar ne išgėrusiam prie vairo gali turėti įtakos pamatyti šiurpūs eismo įvykių vaizdai? Kaip paaiškino psichologas, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje atlikti psichologiniai tyrimai rodo, kad tokie vaizdai veikia: tiek realūs, matyti pravažiuojant, tiek socialinių reklamų.
Paprastai jie daugiausia įtakos turi tems, kurie save ar savo šeimą, artimuosius linkę sutapatinti su eismo įvykio vaizduose matytais žmonėmis.
„Mes pasąmoningai „pasimatuojame“ tokią situaciją ir atitinkamai reaguojame, priimame tam tikrus sprendimus. Tyrimai rodo, kad ypač stipriai veikia eismo įvykių, kuriuose yra žuvusių ar sužalotų vaikų, vaizdai.
Sykiu suveikia ir kiti psichologiniai dėsningumai. Viena vertus, pamatyti vaizdai skatina vairuoti atsakingiau, kad neatsitiktų taip, kaip ką tik mačiau, kita vertus, kai kurių nepaveikia net itin šiurpūs vaizdai: arba jie per mažai atitinka jų gyvenimą, pavyzdžiui, žmogus yra kitos lyties negu auka, neturi vaikų, vairuoja kitokį automobilį, arba suveikia įsitikinimas, kad kažkas į eismo įvykį pateko, nes buvo kaltas pats, man taip nenutiks, nes aš geriau vairuoju, esu atsakingesnis, mano automobilis geresnis ir pan.“, – tvirtino pašnekovas.
