Dažnam kyla klausimas: kada po alkoholio vartojimo galima sėsti į automobilį?
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė įspėja nederinti vakarėlio su vairavimu. Medikė atsako, kaip greitai organizmas „išsivalo“ nuo svaigalų ir ar įmanoma pagreitinti šį procesą.
Ar veikia liaudiškos priemonės?
Dalis žmonių tiki, kad yra priemonių, kurios skatina alkoholio pasišalinimą iš organizmo. Tarp tradicinių metodų dažnai minima lašinė į veną, stipri juoda kava ar šaltas dušas. Ar toks mitas turi pagrindo?
„Nedidelę dalį alkoholio, etanolio pašaliname su prakaitu, iškvepiamu oru, tačiau svarbiausias organas nukenksminant, pašalinant alkoholį iš organizmo, vis tiek yra kepenys. Jų veiklos pagreitinti neįmanoma, todėl vartojant alkoholį verčiau negalvoti apie vairavimą ar kitas atsakingas veiklas“, – sako medikė.
Ji pabrėžia, kad liaudyje taikomos priemonės pašalina nemalonius simptomus ir pojūčius, kurie atsiranda po alkoholio vartojimo, tačiau tikrai neišblaivina: toks vairuotojas ir toliau keltų didelę grėsmę kelyje.
„Nei lašinė į veną, nei kavos gėrimas nepagreitins alkoholio pasišalinimo iš organizmo. Geriausiu atveju, jie gali sumažinti alkoholio koncentraciją kraujyje, tačiau niekaip nepaveikia jo kiekio: alkoholis vis tiek turės praeiti pro kepenų ląsteles, kad būtų nukenksmintas“, – teigia G. Mikulevičienė.
„Išsivalymas“ nuo alkoholio – lėtesnis nei atrodo
Pašnekovės teigimu, alkoholio pasišalinimo greitis nėra įspūdingas: jis apytiksliai siekia vos 0,1 – 0,2 promilės per valandą. Taigi, po 8 valandų miego iš organizmo vidutiniškai bus pasišalinę tarp 0,8 ir 1,6 promilių alkoholio.
Gydytoja pabrėžia, kad alkoholio pasišalinimo spartumas priklauso nuo svaigiųjų gėrimų vartojimo dažnumo ir įgimtų savybių.
„Kai žmogus dažniau vartoja alkoholį, jo pasišalinimas iš organizmo yra greitesnis. Kepenys būna įpratusios dažnai atlikti šį darbą. Vis dėlto, dažnai išgeriant, gali nutikti priešingai: kepenims skaidyti alkoholį darosi vis sunkiau, gali išsivystyti įvairūs kepenų pažeidimai“.
Šiam procesui didelį vaidmenį turi genetika. „Alkoholio pasišalinimo greitį gali lemti ir žmogaus rasė. Pavyzdžiui, lyginant su europiečiais, Rytų Azijos gyventojų organizmai alkoholį nukenksmina žymiai ilgiau ir sunkiau“, – sako toksikologė.
Patarimai, kad vakarėlis praeitų saugiai
Gydytoja dalinasi saugaus alkoholio vartojimo atmintine. Ji akcentuoja, kad išgėrus net ir nedidelį svaigalų kiekį, vairuoti negalima:
1. Prieš alkoholio vartojimą pasistiprinkite. Anot medikės, „jeigu žmogus yra sočiai pavalgęs, iš skrandžio į dvylikapirštę žarną ir kraujotaką alkoholis patenka lėčiau. Mes jausimės mažiau apgirtę, geriau reaguosime į aplinką“.
2. Geriant svaigiuosius gėrimus, neskubėkite. Norint, kad alkoholio neigiami pojūčiai būtų kuo silpnesni, pašnekovė rekomenduoja alkoholį suvartoti ne iš karto, o mėgautis juo mažesnėmis dozėmis.
„Geriant palaipsniui, kepenys atliks alkoholio skaidymą ir jį nukenksmins. Alkoholio koncentracija organizme bus šiek tiek mažesnė nei vartojant didelį kiekį vienu metu“.
3. Po audringo vakarėlio nesėskite prie vairo. Po audringo vakarėlio išmiegojote keletą valandų, tačiau jaučiatės puikiai? Jeigu aplenkė pagirių simptomai, tai dar nereiškia kad galima sėsti prie vairo.
„Alkoholį organizmas šalina lėtai. Todėl, net jeigu praėjus kelioms valandoms po svaigiųjų gėrimų vartojimo nejaučiate apsvaigimo ar kitų nemalonių pojūčių, tai nereiškia kad vairuoti yra saugu. Vien tik subjektyvi fizinė savijauta negali atskleisti tikrosios situacijos“, – teigia G. Mikulevičienė.
Ji rekomenduoja pasinaudoti alkotesteriu, kuris parodys realią alkoholio koncentraciją kraujyje.
4. Pasirūpinkite transportu iš anksto. Gydytoja primena: net išgėrus nedidelį alkoholio kiekį, keliauti namo savo automobiliu nėra saugu. Todėl verta iš anksto numatyti, kaip saugiai pasieksite namus: iškviesti taksi/pavežėją, susisiekti su artimaisiais ar naudotis viešojo transporto paslaugomis.
