Rekomenduoja peržiūrėti tvarką: vyresni asmenys negali būti vertinami kaip didesnę riziką keliantys vairuotojai

„Bendrai išanalizavus pateiktus statistikos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vyresni asmenys pagal jiems išduotų vairuotojo pažymėjimų skaičių sukeltų eismo įvykių daugiau negu, pavyzdžiui, vyresniojo amžiaus asmenys – sakyčiau, priešingai – ir galėtų būti vertinami kaip labiau pavojingi arba keliantys didesnę riziką vairuotojai“, – Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje trečiadienį teigė B. Sabatauskaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad klausimų dėl proporcingumo kelia galiojanti nuostata, jog nepasitikrinusiam sveikatos vairuotojui gresia pažymėjimo atėmimas.

„Galbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetui reikėtų apsvarstyti, ar tokia priemonė yra proporcinga keliamam tikslui pasiekti“, – svarstė ji.

Lygių galimybių kontrolierė teigia, kad nors vyresnio amžiaus grupėms numatytų dažnesnių sveikatos patikrinimų ir negalima vadinti diskriminavimu, visgi, pripažįsta ji, toks įpareigojimas sukelia nepatogumų.

„Nors pačios tvarkos aprašo nuostatos ir skirsto pagal amžiaus grupes ir numatytos pareigos, siekiant įgyti vairuotojo pažymėjimą arba jį išsaugoti ir saugiai važinėti keliais, pačias nuostatas laikyti diskriminuojančiomis vyresniojo nei 56 metų amžiaus asmenis nėra galima. Tačiau jos vertintinos kaip keliančios tam tikrų finansinių ir organizacinių nepatogumų vyresniojo amžiaus asmenims“, – sakė ji.

Todėl, anot B. Sabatauskaitės, Lygių kontrolierių tarnyba ir siūlo peržiūrėti šią sveikatos patikrinimų tvarką.

„Rekomendavome Sveikatos apsaugos ministerijai peržiūrėti tą tvarką, kuri buvo patvirtinta ganėtinai seniai, ir apsvarstyti galimybę numatyti pasitikrinimų periodiškumą, siejant ne tik su amžiumi, bet ir su tam tikra sveikatos būkle kaip kad yra kitose valstybėse“, – sakė B. Sabatauskaitė.

„Taip pat pagalvoti apie kitus diagnozuotus susirgimus, atsižvelgiant taip pat ir į kiekvieno asmens sąmoningumą deklaruoti tą pablogėjimą, numatant pareigą tai daryti. O kartu, žinoma, užtikrinti sveikatos patikros pagal amžių pagrįstumą, siekiant eismo keliuose dalyvių saugumo“, – pažymėjo ji.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Kristina Jokimaitė pabrėžė periodinio sveikatos patikinimo svarbą.

„Gydytojai vienareikšmiškai pasisakė, kad periodinis sveikatos patikrinimas turėtų išlikti. Ir ne tik dėl tos priežasties, kad žmogui reikėtų sustabdyti dalyvavimą eisme. Bet taip pat akcentavo ir patarimus ar apribojimo taikymą, kad žmogus galėtų saugiai vairuoti“, – akcentavo ji.

Visgi, anot jos, gydytojai įžvelgia galimybę sveikatos patikinimus organizuoti rečiau.

„Tai periodinis sveikatos patikrinimas turėtų išlikti, tačiau ir gydytojai sutiko, kad tikrai galima peržiūrėti periodiškumą ir jį paretinti. Tai buvo pateiktas siūlymas pakeisti šiuo metu galiojantį periodiškumą ir iki 65 metų asmenis tikrinti kas 10 metų, nuo 66 iki 79 metų kas 5 metus ir nuo 80 metų kas 2 metus“, – sakė K. Jokimaitė.

„Mes tokias ribas pasirinkome atsižvelgiant į tai, kad įsivertinome ligas, dėl kurių dažniausiai nesuteikiama teisė vairuoti“, – pridūrė ji.

2024 m. Lietuvoje įsigalios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, pagal kurias vairuotojui būtų numatoma, kad nepasitikrinus sveikatos nustatyta tvarka, turimas vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu.

Pagal dabartinę tvarką, ne vyresni kaip 55 metų asmenys privalo tikrintis sveikatą 1 kartą per 10 metų, asmenys nuo 56 iki 69 metų – 1 kartą per 5 metus, asmenys nuo 70 iki 79 metų – 1 kartą per 2 metus, asmenys nuo 80 metų – 1 kartą per 1 metus.

Anot SAM, nustatant vairuotojų sveikatos patikros periodiškumą pagal amžiaus kriterijų, buvo atsižvelgta į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką ir duomenis apie vyresnio amžiaus asmenų sergamumą. Ministerijos teigimu, vyresni žmonės daug dažniau įgyja sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos saugiam vairavimui.

Tačiau, kaip teigiama pranešime, analizuojant institucijų pateiktus statistikos duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad vyresni asmenys, pagal jiems išduotų vairuotojų pažymėjimų skaičių ir sukeltų eismo įvykių skaičių, yra vertintini kaip labiau pavojingi, keliantys didesnę riziką vairuotojai, ir vien dėl šios priežasties jiems reikėtų periodiškai dažniau tikrinti sveikatą nei jaunesniems vairuotojams.

Atsižvelgdama į tai, kontrolierė rekomendavo SAM įvertinti, ar pagal asmens amžių nustatytas vairuotojų sveikatos patikrinimo dažnumas tikrai yra pagrįstas. Pasiūlyta apsvarstyti galimybę vairuotojų sveikatos patikrą sieti ne tik su amžiumi, bet kitais galimais kriterijais, pavyzdžiui, sveikatos būkle ar diagnozuotais susirgimais, paliekant galimybę asmenims patiems pranešti apie pasikeitusią sveikatos būklę. Taip pat rekomenduota apsvarstyti galimybę informuoti vairuotojus apie artėjančią sveikatos patikrą automatiniu būdu.

Primenama, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką už vairavimą nepasitikrinus sveikatos yra numatyta administracinė atsakomybė – skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų.