Eismo įvykio metu saugos diržai padeda išvengti ypač sunkių traumų, patiriamų iškritus iš besiverčiančio automobilio, arba žūties, prispaudus kelias tonas sveriančiai transporto priemonei, todėl, specialisto žodžiais, jokių dvejonių: segtis saugos diržą ar ne, būti negali.
Stebina keleivių įsitikinimai
„Pastaruoju metu vairuotojų svarstymų, kad prisegti saugos diržai eismo įvykio metu gali pražudyti, tenka išgirsti retai, juolab – segtis juos ar ne sėdint automobilio priekyje. Automobilio keleiviai, priešingai, vis dar stebina: nesuprantu, ar jie tikrai nežino, kad segtis saugos diržus privalu visiems automobilio keleiviams, ar nuoširdžiai tiki, kad sėdint automobilio gale saugu ir be jų“, – svarstė ekspertas.
Saugos diržai – efektyviausias būdas eismo nelaimės metu išvengti rimtų sužalojimų: nuo žūties tinkamai naudojamas saugos diržas išgelbėja 40–60 proc. vairuotojų ir 75 proc. keleivių. Važiuojant 67 km / h greičiu vos 27 kg sveriančio vaiko, sėdinčio už vairuotojo, vadinamasis smūgio svoris siektų maždaug 3,5 tonų.
Pašnekovas priminė atvejus, kuomet močiutė po šeimos šventės penkiaviečiame automobilyje mylimiausią anūką pasiūlo pavežti pasisodinusi ant kelių.
„Jei anūkas iš tiesų mylimiausia, turbūt, tikrai jam nesiūlyčiau važiuoti automobilyje ant kelių. Tokių atvejų vis dar pasitaiko, nors retas kuris susimąsto, jog net ir sunkumų kilnotojas automobilyje eismo įvykio metu judančio kūno nepajėgtų sulaikyti. Važiuojant 70 km / h greičiu 70 kg sveriančio žmogaus smūgio svoris gali siekti apie 10 tonų – tokio svorio išlaikyti neįmanoma“, – dėstė pašnekovas.
Atsainumas – nepateisinamas
Sąlyginai saugus greitis, eksperto žodžiais, iki 30 km / h. Važiuojant tokiu greičiu, mažesnė tikimybė žūti, bet tai nereiškia, kad neįmanoma – viskas priklauso nuo smūgio. Jei greitis didesnis nei 30 km / h, o vairuotojas neprisisegęs saugos diržo, eismo įvykio metu jį ne gelbsti, bet visų pirma pavojų kelia kone garso greičiu besiskleidžianti oro pagalvė – išlikti gyvam tikimybė mažėja.
Kitas svarbus momentas – jei saugos diržas užsegtas bet kaip, nereiškia, kad jis padės. Daugelis vairuotojų, anot pašnekovo, stebisi paklausti, ar jų saugos diržas užsegtas tinkamai. Ši saugos priemonė suprojektuota taip, kad būtų juosiama per mažiausiai minkštųjų audinių turinčias vietas. Jei saugos diržas – per daug laisvas, pavyzdžiui, apatinė diržo juosta, jis tinkamai nebeatliks savo funkcijos – tą žino toli gražu ne visi.
„Saugos diržas negali būti juosiamas kaklo arba peties srityje, per klubus jis turi eiti taip, kaip kelnių diržas. Kartais keleiviai skundžiasi, kad nepatogu ir jį atlaisvina – tokiu atveju saugos diržas – tik imitacija“, – įspėjo D. Kanapinskas.
Neprisisegus saugos diržo, staiga stabdant automobilį, jo gale sėdintys žmonės atsiremia į atlošą. Net tokiu atveju gali skilti ar lūžti riešas, o eismo įvykio metu viskas daug pavojingiau: išlaužiama atrama, prispaudžiamas priekyje sėdėjęs žmogus – vairuotojas arba keleivis.
„Ne taisyklė, bet rekomenduojama, jog didesnio svorio keleivis turėtų sėdėti priekinėje sėdynėje, vaikai, vežami specialiose kėdutėse, saugiausi automobilio viduryje, jei tik toje vietoje įmanoma prisegti kėdutę“, – komentavo ekspertas. D. Kanapinskui sunkiai suvokiami vairuotojų pasiteisinimai, jog nesisega saugos diržo, nes eismo įvykio metu ar transporto priemonei užsidegus šis gali užstrigti, todėl saugiau jaučiasi be jo, pamirštant apie tai, kad gresia būti prispaustam besiverčiančio automobilio.
Atsakomybė – kitų žmonių gyvybės
„Automobilių, juolab autobusų, vairuotojai atsakingi ne už vieną, o kelių ar net keliasdešimties žmonių gyvybę, todėl privalo elgtis atsakingai. Saugos diržai suprojektuoti taip, kad tikimybė, jog jie užstrigs, būtų kuo įmanoma mažesnė. Jei automobilis tvarkingas, nėra perdarytas kažkokiame garaže, kad jis užsidegtų – taip pat itin reta.
Kad transporto priemonė eismo įvykio metu sprogtų, nutinka tik kino filmuose, realybėje, galbūt, pavieniai atvejai. Bijoti, kad saugos diržas eismo įvykio metu gali pakenkti, o ne padėti, per daug naivu.
Nuo 1999 metų dirbdamas su saugiu eismu, esu vieną kartą matęs žmogaus, tolimųjų reisų vairuotojo, kuriam specialistų buvo leista nesisegti saugos diržo, pažymą. Visgi net ir jis saugos diržą segdavosi“, – kalbėjo ekspertas.
D. Kanapinskui neseniai teko kalbėtis su penkiasdešimtmečiu vairuotoju. Jis vairavo apynaujį automobilį, kuriame saugos diržų nereikėjo reguliuoti pačiam – po priešpriešinio smūgio vyrui trūko krūtinės ląsta, bet jis, suveikus visoms saugos sistemoms, liko gyvas ir išvengė rimtesnių sužalojimų. Jei nebūtų prisisegęs saugos diržo, pašnekovo nuomone, viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau.
Kitas atvejis – eismo įvykio metu kišenėje laikytas buto raktas lūžo, taip pat įskėlė klubo kaulą, mat atsidūrė tiesiai po saugos diržu.
„Labai svarbu pagalvoti, kad toje vietoje, kur juosiamas saugos diržas, neturėtų būti papildomų daiktų. Saugos diržą svarbu segtis ne dėl policininko, kuris gali skirti baudą, bet užbėgant įvykiams už akių. Jei to nepadaroma, pasekmės neprognozuojamos“, – įspėjo ekspertas. D. Kanapinskas eismo įvykių suvestinėse siūlytų skelbti ne tik žuvusius ar sužeistuosius, bet papildomai, kokios eismo įvykių pasekmės.
Mat dauguma žmonių mano, kad daugeliu atvejų eismo įvykiai baigiasi tik mėlynėmis ar sutrenkimais. Bet juk po eismo įvykių ne visi žmonės ir toliau gali gyventi taip, kaip gyveno iki jam įvykstant. Tą išgirdęs ne vienas prieš sėsdamas prie automobilio vairo susimąstytų, kodėl segtis saugos diržą privalu.
