Deja, to paiso ne visi: fatališki eismo įvykiai rodo, kad taisyklių ignoravimas gali būti lemtingas. Atsitrenkus į kliūtį, kaktomuša susidūrus transporto priemonėms, ar automobiliui verčiantis, sprendimas nesisegti diržo dažnai kainuoja sveikatą ar net gyvybę.
Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedijos traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas ortopedas-traumatologas Martynas Stančikas pasakoja, kokios traumos gresia eismo įvykių metu ir kuo rizikuoja neatsargūs keleiviai bei vairuotojai.
Skaudžiausios traumos – neprisisegus diržo
Gydytojo traumatologo M. Stančiko teigimu, eismo įvykio metu patiriamų traumų sunkumas priklauso nuo daugybės veiksnių: automobilio greičio, smūgio ar susidūrimo pobūdžio, automobilio techninės būklės, oro pagalvių. Taip pat – ar automobilyje sėdintys asmenys segėjo saugos diržus.
„Kartais apsiribojama tik paviršiniais sužalojimais – nubrozdinimais, sumušimais. Tačiau neretai diagnozuojame ir kaulų lūžius, vidaus organų sužalojimus ar galvos traumas“.
Vis dėlto, pavojingiausius sužalojimus statistiškai dažniau patiria saugos diržų neprisisegę žmonės.
„Neprisisegus saugos diržų, padidėja ypač sunkių, daugybinių kūno traumų rizika. Vienos dažniausiai pasitaikančių – galvos ir kaklo sužalojimai, galūnių, krūtinės ar stuburo lūžiai, kraujo išsiliejimas į smegenis, nugaros smegenų pažeidimai, įvairūs širdies, plaučių, kitų vidaus organų traumos“, – vardija gydytojas.
Kas vyksta automobilyje?
Eismo įvykio metu, pavyzdžiui, transporto priemonei atsitrenkus į kliūtį, žmonės toliau juda važiavimo kryptimi, praktiškai tokiu pačiu greičiu, kaip buvo važiuojama.
Mašinoje sėdintys žmonės yra veikiami stiprios smūgio jėgos. Įvairiais skaičiavimais, vairuotojo ir keleivių kūnams tenkantis krūvis maždaug 10 kartų gali viršyti laisvojo kritimo pagreitį.
„Įvykus nelaimei kelyje, pasekmės be saugos diržo gali būti išties baisios. Transporto priemonės gale buvę neprisisegę keleiviai neretai trenkiasi į priekines sėdynes, sužaloja jose sėdinčius žmones. Vairuotojas bloškiasi galva į vairą, o krūtine atsitrenkia į prietaisų skydelį.
Pasitaiko, kad žmonės stipriai trenkiasi į priekinį, šoninį ar net galinį stiklą, pro langą iškrenta iš automobilio. Jie gali įstrigti tarp atskirų automobilio dalių, būti prispausti besiverčiančio automobilio, todėl fatališkų sužalojimų tikimybė ženkliai padidėja“, – įspėja gydytojas.
Žūties riziką sumažina net 50 proc.
M. Stančikas pasakoja, kad rimtesnio eismo įvykio atveju tenka vaduoti sužalotus žmones pjaustant transporto priemonę. Tai apsunkina gelbėjimo darbus ir atima nemažai svarbaus laiko: susižeidus svarbu kiekviena minutė, per kurią suteikiama pagalba.
Statistika rodo, kad įvykus lengvam ar vidutiniam eismo įvykiui, prisegti saugos diržai net 50 proc. sumažina žūties riziką.
„Automobiliui staiga priverstinai sustojus, kūnas į priekį juda didele jėga. Standus, tinkamai užsegtas saugos diržas tvirtai prilaiko kūną ir apsaugo nuo daugybinių sužalojimų, o mirties tikimybę gali sumažinti net perpus.
Pasitaiko, kad po tokių įvykių lieka net žymės ant kūno: kelios mėlynės ar nubrozdinimai. Jie, palyginus su gerokai liūdnesne perspektyva – prarasti gyvybę ar likti negrįžtamai suluošintiems, iškritus pro automobilio langą – yra visiškas mažmožis. Tai įrodymas, kad saugos diržas atliko savo funkciją“, – įsitikinęs gydytojas traumatologas.
