Argumentų, kodėl nesisegti saugos diržo, nėra, tačiau tikintys mitais ir teigiantys, jog kiekvieno vairuotojo reikalas segtis ar ne, rizikuoja svarbiausiu – savo ir kitų eismo dalyvių gyvybėmis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Robertas Pečeliūnas įvardijo pagrindinius mitus, kuriais vis dar linkę tikėti kai kurie vairuotojai, ir kodėl jie neatitinka tikrovės.
Saugos diržai eismo įvykio metu kelia pavojų.
R. Pečeliūnas sutinka: mitas, jog automobilių saugos diržai eismo įvykio metu kelia didesnį pavojų nei jų nesegint, vis dar gajus. Saugos diržai buvo sukurti ne veltui, o ir jų efektyvumas patvirtintas bandymais. Saugos diržai automobiliuose pradėti montuoti prieš daugiau nei šimtmetį.
„Europos Sąjungos direktyvose nurodoma, kokie saugos diržai turi būti naudojami, kaip įrengti, pritvirtinti, o kalbant apie oro pagalves, kurias dalis vairuotojų laiko saugesne alternatyva, numatyta kaip papildoma smūgio energiją slopinanti sistema“, – paaiškino mokslininkas.
Pirmieji automobiliuose buvo montuojami saugos diržai, kuriuos, atsižvelgiant į žmogaus sudėjimą, tekdavo susireguliuoti, tačiau kiekvieną kartą atsisėdęs prie vairo tą darydavo retas.
Kai kuriuose automobiliuose iki šiol naudojami inerciniai saugos diržai: staigiau patraukus už diržo, šis užsifiksuoja. Naudojant tokius diržus, susidūrus su kliūtimi, vairuotojai ir keleiviai, veikiami inercijos kurį laiką juda pirminiu, pavyzdžiui, 80 km / h greičiu, kol pailgėjęs diržas vėliau „užsikerta“ ir sustabdo kūną.
Dažniausia eismo įvykio metu vairuotojai ir keleiviai patiria lengvų krūtinės ląstos sužalojimų. Įvykus eismo įvykiui, smūgio metu veikia didžiulės apkrovos, žmogus kūnas veikiamas kelių tonų jėgos, kol diržas kūną sustabdo.
Šiuolaikiniuose automobiliuose montuojami diržai, turintys pirotechninius įtempiklius, kuriuos aktyvuoja įvairiose automobilio vietose esantys susidūrimo jutikliai. Susidūrimo metu pirotechninis įtempiklis sutrumpina diržą: ne tik užfiksuoja greičiau, bet jį dar šiek tiek patempia, kad vairuotojas ar keleivis nepasislinktų ar neišsinertų jo.
Pirotechniniai įtempikliai padeda išlaikyti saugų atstumą tarp žmogaus ir vairaračio bei saugos oro pagalvės, jie, net automobiliui verčiantis, patikimai laiko žmogų sėdynėje, stipraus smūgio metu apsaugo, kad vairuotojas neišsinertų iš diržo, apsaugo nuo krūtinės ląstos sužalojimų.
Saugos diržą, pašnekovo žodžiais, labai svarbu užsisegti tinkamai. Pavyzdžiui, žiemą apsirengęs stora pūkine striuke vairuotojas saugos diržą užfiksuoja, šis suspaudžia striukės pūkus, o realybėje atstumas tarp vairuotojo kūno ir saugos diržo padidėja, vairuotojas eismo įvykio metu savo kūnu gali pasiekti vairą.
Taigi, užsegtas saugos diržas neturi būti laisvas, todėl rekomenduojama storą striukę nusirengti arba tikrinti, ar diržas neatsipalaidavęs, nesusisukęs ir pan. Taip pat svarbu pagal žmogaus ūgį ir sėdynės padėtį susireguliuoti viršutinį saugos diržo tvirtinimo tašką.
„Vairuotoją ir keleivius smūgio metu per keliolika milisekundžių veikia didžiulės apkrovos, tačiau saugos diržai padeda išlaikyti vietoje. Dėl šios priežasties keleivius būtina išlaikyti toje padėtyje, kur automobilių saugumo projektuotojai numatė jiems kiek įmanoma saugesnes sąlygas. Žmonės neįsivaizduoja eismo įvykio eigos, nesusimąsto. Mano: užsisegiau, ir to pakanka. O, pasirodo, kad labai svarbu, kaip tas padaryta“, – kalbėjo ekspertas.
Saugos diržų nebūtina segtis sėdint ant galinės automobilio sėdynės.
Pasak R. Pečeliūno, bene dažniausiai segtis saugos diržą vengia keleiviai, sėdintys ant galinės automobilio sėdynės. Galbūt, mano, jog juos nutikus eismo įvykiui apsaugotų priekinė sėdynė.
„Eismo įvykio metu visi keleiviai patiria dideles apkrovas, ant galinės sėdynės sėdintys žmonės - ne išimtis. Jei automobilis juda 80 km / h greičiu, atsitrenkia į nejudančią kliūtį, o keleiviai nesegi saugos diržų, po 0,026 sekundės deformuojamas bamperis, automobilį stabdo jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, saugos diržų nesegintys vairuotojas ir keleiviai toliau juda tuo pačiu greičiu, kol pasiekia diržą, arba tą, kas juos sustabdo.
Praėjus 0,039 vairuotojas staiga bloškiamas į priekį, po 0,040 sekundės vairuotojas krūtinės ląsta sulaužo vairą, po 0,068 sekundės – jis 9 tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydelį. Po 0,150 sek. viskas baigiasi. Metalo nuolaužos ir stiklų šukės krenta ant žemės. Eismo nelaimės vietą apgaubia dulkių debesis“, – kas vyksta eismo metu pasakojo mokslininkas.
Saugos diržų galima nesisegti, išgelbės oro pagalvės.
„Saugos diržai sulaiko pirminį smūgį, tik tuomet išsiskleidžia oro pagalvės. Vairuotojas ir keleiviai turi atsiremti į jau išsiskleidusias, ne besiskleidžiančias, oro pagalves, kitaip gali būti sužaloti. Oro pagalvės, pripildytos azoto dujų, išsiskleidžia itin dideliu greičiu.
Įtempus saugos diržą, oro pagalvė išsiskleidžia po 0,030 sekundžių, po 0,040 sekundžių ji visiškai išskleista. Po 0,120 sekundžių vairuotojas grįžta į pradinę padėtį, oro pagalvė ištuštėja“, – komentavo Vilnius Tech mokslininkas.
Saugos diržus, pasak R. Pečeliūno, prisisegti būtina visuomet atsisėdus prie automobilio vairo, kitaip teks dalyvauti gyvenimo loterijoje, kuri dažniausiai baigiasi itin skaudžiai.
