– Matome, kad į kelius sugrįžo motociklai, motoroleriai, paspirtukai ir jau pasipylė pirmosios avarijos. Į ką reikėtų atkreipti dėmėsį motociklininkui, kuris šiemet dar tik išvažiuos į gatvę?
– Pirma užduotis – išvažiuojant iš garažo pasitikrinti savo techniką, nes tai yra svarbu. Pirmiausia reiktų pažiūrėti visus skysčius, pagandų slėgį, nes motociklui stovint jis nukrenta. Mažesnis slėgis padangose – sunkiau valdyti transporto priemonę.
Skysčiai – tepalai, aušinimo ir stabdžių skystis – juos irgi būtina reguliariai keisti. Rekomenduojama tai padaryti autorizuotuose servisuose pas specialistus, jeigu žinios ir galimybės to padaryti pačiam neleidžia. Ir tik tada važiuoti į gatvę.
Pavasarinės sąlygos gatvėje ne visada būna pačios geriausios, gal net sakyčiau, kad rudeninės važiavimo sąlygos yra šiek tiek geresnės. Kadangi žiemą keliai yra barstomi, pavasarį kelyje lieka daug žvyro ir purvo, o jie susimaišo su krituliais, kiekvieną rytą būna rūkas ar rasa, tada keliai būna slidūs.
Įvertinus visas sąlygas reiktų vairuoti labai atsargiai ir pasirinkti saugų greitį, manevrus posūkiuose, pavyzdžiui, jeigu yra staigesnis posūkis – prisimažinti greitį, kad būtų galima įvažiuoti ir motociklas nenuslystų, pasirinkti tinkamus įvažiavimo kampus, stabdymo kelią.
Mašina, kuri turi keturis ratus, sustos greičiau, o motociklas turi pavojų paslysti ar nugriūti.
– Slidi kelio danga, nešvarumai motociklininkui, turbūt, lemia stipriai daugiau, negu automobilio vairuotojui?
– Taip, stipriai daugiau. Kaip ir ant šlapių nešvarumų, taip ir ant sauso žvyro motociklas nėra toks stabilus kaip ant asfalto.
Prailgėja stabdymo kelias, jeigu važiuojant į posūkį yra palaido žvyro, tai motociklo tikimybė paslysti ar nugriūti yra didesnė.
Jeigu kelias labai dulka, reikia pasitikrinti apsaugas, ypač akių, nes jei prastesnis šalmas ar akiniai, įvairios dulkės papuola į akis. Tada vairuotojas puola žiūrėti kas vyksta ir nebežiūri į kelią.
Tokie pavojai kelyje laukia kiekvieną dieną, bet reikia stengtis juos suvaldyti, pasirenkant tinkamą aprangą ir greitį.
– Artimiausiomis dienomis sinoptikai žada šaltesnius orus, o su žieminėmis padangomis motociklai jau nevažiuoja. Ar esant žemai temperatūrai reikia apie tai pagalvoti prieš išvažiuojant?
– Rekomenduočiau rinktis kuo naujesnes padangas, geresnių gamintojų ar geresnius atsiliepimus turinčias padangas, kurios turi gerus testų rezultatus, nes jos tikrai turi įtaką.
Kartais viena smulkmena gali daug nulemti tiek tavo, tiek aplinkinių gyvenime, jei tai nebus materialiniai nuostoliai, tai gali būti sužalojimai.
Labai rekomenduočiau į padangas atkreiptį didelį dėmesį. Asmeniškai, suvažinėju ne vieną komplektą padangų, todėl jos visada yra beveik naujos.
Kiti motociklistai mėgsta paieškoti naudotų, bet tada prašyčiau atkreipti dėmesį, kad jos nebūtų, kaip sakoma, plastmasinės. Tokiu atveju, greitėjant jos praslyta, neturi gero sukibimo posūkiuose. Visiems siūlyčiau apie tai gerai pagalvoti.
– Žinau, kad pats važiuojate daug, bet yra žmonių, kurie turi motociklą, o per dešimtmetį nuvažiuoja tik kelis tūkstančius kilometrų. Bent jau automobilis stovėdamas genda, motociklas irgi?
– Manau, kad taip. Pats turiu istorinio titulo vertą motociklą, kuriam reikia daug priežiūros. Reikia pripūsti padangas, nes kitaip jos sueižės. Guoliai, įvairios membranos praleidžia benziną, tepalą, tokie dalykai vyksta kiekvienai technikai.
Grįžtant ir prie padangų, jeigu su motociklu važiuoji labai mažai, tai jos vizualiai yra geros, bet prastovėjus dešimt metų, jos pasensta ir važiuoti su tokiomis padangomis yra pavojingiau. Kai naudoji motociklą kiekvieną dieną, nori – nenori, jas reikia keisti.
– Dažnu atveju motociklo vairuotojas yra ir automobilio vairuotojas, nes žiemą tenka važinėti automobiliu, tačiau ne kiekvienas automobilio vairuotojas yra motociklininkas. Žmogui, kuris vairuoja tik automobilį, sunkiau suprasti motociklo ar sunkvežimio vairuotoją. Kokias dažniausias klaidas daro automobilių vairuotojai?
– Fiziškai motociklas yra mažesnė transporto priemonė, todėl jį yra sunkiau pastebėti galinio vaizdo veidrodyje, tai yra pagrindinė problema. Aišku, nauji automobiliai turi indikatorius ar mirksinčius veidrodžius ir tai palengvina matymą.
Kiti sako, kad motociklininkai labai manevruoja ir blaškosi kelyje, bet tai ne visada yra teisybė. Važiuojant motociklu randame daug kanalizacijos dangčių, duobių ar asfalto nelygumų ir stengiamės juos apvažiuoti.
Tiems, kurie nevairuoja motociklo atrodo, kad jis blaškosi po kelią, mėtosi, bet mes stengiamės išvengti kliūčių kelyje.
– Patarimas motociklininkams – stengtis nesiblaškyti? Kita vertus, variantas įvažiuoti į duobę irgi nėra tinkamas, nes gali nugriūti, bet manevruoti irgi yra pavojinga.
– Asmeniškai, visada įvertinu situacija ir renkuosi, kas, mano manymu, yra saugiausia. Jeigu važiuojant pamatau duobę ar kanalizacijos dangtį, stengiuosi visada apvažiuoti.
Būna tam tikrų situacijų, kai važiuoji už automobilio ir gal laikaisi per mažo atstumo, tada nepastebi, kai iš po automobilio išlenda duobė ir jos apvažiuoti jau nebespėji. Sakykim, čia yra klaida, nes jeigu nespėsi apvažiuoti gilios duobės, gali prakirsti ratą ar nugriūti.
Kaip motociklo vairuotojas, kitiems patarčiau važiuoti arba ties kairiu, arba dešiniu automobilio ratu, nes dažniausiai automobilio vairuotojas irgi mato ir stengiasi išvengti duobių, sukant į kairę ar į dešinę ir tai leidžia prognozuoti, kad tavęs gali laukti kliūtis. Važiuojant per vidurį kliūtis labai greitai išlenda iš po automobilio.
– Tiesa, važiuojant prilipus prie kito automobilio galo – tu esi įkaitas. O kokias dar klaidas, be to, kad nepastebi motociklų, daro automobilių vairuotojai?
– Pastebėjus, kad motociklas atlekia ar važiuoja greičiau, tai automobilio vairuotojas neturėtų daryti staigių judesių.
Motociklininkui sugalvojus sukti ar į kairę, ar į dešinę – visada reiktų rodyti posūkius, kas gal nėra populiaru, bet tai garantuoja saugumą, nes įspėja automobilių vairuotojus, kokį tu planą turi. Turi būti susikalbėjimas, supratimas tarp abiejų transporto priemonių vairuotojų.
Pastebiu, kad Lietuvoje automobilių vairuotojai jau teigiamai žiūri. Važinėju tikrai daug, matosi, kad tikrai daug automobilių vairuotojų pasitraukia, leidžia pravažiuoti. Kelyje turi būti bendras eismas ir draugystė.
Negaliu atsakyti už visų motociklų vairuotojus, kad jie važinėja gražiai, nelaksto, netriukšmauja, tikrai taip nėra. Paprasčiausiai reikia sąmoningumo, suprasti ir prisitaikyti.
– Nesuprantu tų automobilių vairuotojų, kuriems tarsi gaila, kad motociklas pravažiuos pro tarpą, bando jį užspausti, kad nepravažiuotų. Ar yra dar tokios kultūros trūkumo kelyje?
– Aišku, gal kiti motociklininkai labai greitai pralekia ir automobilių vairuotojai galvoja, kad tai yra labai pavojinga. Būna automobilį eismuo juostoje pastato įstrižai, neleidžia pravažiuoti, atsidarę langą aiškina, kodėl aš turiu stovėti kamštyje, o tave praleisti.
Motociklu visur greičiau nuvyksti. Pavyzdžiui, prieš kelerius metu Kaune buvo labai intensyviai tvarkomos gatvės, tiek Vilniuje daug kelio darbų. Jeigu man reikėdavo nuvažiuoti iš Kauno į Vilnių, automobiliu aš užtrukdavau mažiausiai dvi valandas, motociklu – valandą ir 10–15 minučių.
Vien dėl to, kad yra draugiški automobilių vairuotojai, jie pasislenka, praleidžia ir aš galiu nuvažiuoti saugiai, tvarkingai ir niekam nesukeldamas pavojaus kelyje. Taip taupai laiką. Tada gali praleisti daugiau laiko namuose, knygą paskaityti, televizorių pažiūrėti ar skirti tą laiką hobiui.
Norėčiau paprašyti automobilių vairuotojų, kad būtų šiek tiek supratingesni, praleistų motociklininkus. Motociklų vairuotojų paprašyčiau, kad jie būtų kultūringesni, miesto gatvėmis nevažinėtų agresyviai, atkreiptų dėmesį į aplinkinius, perėjas, automobilių vairuotojus, kad nenukentėtų vaidrodėliai. Turi būti supratimas, jeigu visi sutarsime, bus tik geriau.
