Šiltesni orai – daugiau pavojų
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis patvirtina: įsitikinimas, kad šiltuoju metų laiku smarkiau spustelėtas akceleratoriaus pedalas žalos nepridarys, yra klaidingas. Pavasarį orai permainingi: naktimis pasitaiko šalnų, rytai vėsūs, kelio danga šlapia, dienomis šilta, taigi, vairuojantieji ne visuomet viską įvertina ir pasirenka saugų greitį.
Šiltuoju metų laiku, priešingai nei žiemą, dažniau keliaujama mažiau žinomais maršrutais, ne tik į darbą, sodybą ar prekybos centrą, o prie ežero, aplankyti draugų, savaitgaliais – į kitus rajonus: vairuotojai dažnai neįvertina eismo sąlygų, eismo intensyvumo, pavojingų atkarpų, tačiau spaudžia greičio pedalą – juk ne žiema, o norisi visur suspėti.
Maža to, vairuotojai labiau atsipalaidavę nei žiemą. Kai kuriuos erzina pavasarį pradedami kelių remonto darbai.
Tam tikroje atkarpoje sulėtinę greitį, jie bando atsigriebti – spustelėti greičio pedalą. Dalis neatsakingų vairuotojų skubėdami lenkia kitus automobilius, kartais net ne vieną, kas taip pat prisideda prie rizikos patekti į eismo įvykį. Skubėjimas ir sąlygų pervertinimas gali kainuoti ir, deja, kartais kainuoja labai brangiai“, – kalbėjo ekspertas.
Oro sąlygos gali tapti nelaimės priežastimi
Šiltuoju metų laiku pavojų kelia ne tik atsipalaidavimas ir dažnesnis važiavimas nežinomais maršrutais, vairuotojai neįvertina ir kitų pavojų.
Kaip kalbėjo V. Žuraulis, žiemą šlapias asfaltas įprastas, vairuotojai kelyje atsargesni, be to, padangos labiau pritaikytos judėti šlapia kelio danga: iš po kontakto su kelio danga zonos efektyviau išstumia purvą, vandenį, sniegą, taigi, akvaplanavimo rizika mažesnė.
Nors nuo balandžio 1 d. maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose didesnis, vanduo ant kelio ar šlapias asfaltas atrodo jau ne tokie pavojingi.
Tiesa, jei padangos nudilusios iki ribinio lygio, o vairuotojas daugiau galvoja ne apie savo ir aplinkinių saugumą, pavojus pradėti slysti po lietaus ir nesuvaldyti automobilio, ypač jei maksimalus greitis viršijamas ar nepasirenkamas saugus greitis, išties didelis.
Kitas ne visuomet įvertinamas pavojus – į priekinį automobilio stiklą atsitrenkęs vabzdys. Važiuojant 110–130 km / h greičiu, bet koks, kad ir nedidelis vairo pasukimas, gresia rimtomis pasekmėmis.
Per didelis greitis, išsiblaškęs ar mažiau patyręs vairuotojas, netikėtas smūgis į stiklą, galbūt, tuo metu pasitaikiusi kliūtis, staigus vairo suktelėjimas – to pakanka nulėkti nuo kelio ar sukelti eismo įvykį, ypač išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą.
„Kalbant apie eismo saugumą, mūsų eismo infrastruktūra turi būti apgalvota taip, kad jei žmogus padaro klaidą, kas yra natūralu, aplinka (infrastruktūros ir automobilio saugumo sistemos) turėtų klaidą, kiek įmanoma, kompensuoti.
Automobilių saugos sistemos nuolat tobulėja, atsitiktinumų keliuose mažėja, bet pasitaiko. Pats žinau atvejį, kuomet į saloną įskrido bitė, ir vairuotojas pateko į eismo įvykį, jį išgelbėjo tik saugos oro pagalvės. Šiltuoju metų laiku, dažniau keliaujant, atsitiktinumų taip pat daugiau, ir to nevalia pamiršti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Šoninio vėjo gūsiai, rūkas atšilus orams taip pat dažni reiškiniai, be to, oras vis dar nepastovus: rytai vėsoki, dieną gerokai sušyla.
Kaip kalbėjo V. Žuraulis, atrodo, rytinis rūkas ar šlapia kelio danga rytais kai kuriems vairuotojams neatrodo rimta priežastis mažinti greitį, esą negi važiuosiu lėtai.
Šoninio vėjo gūsiai pavojų kelia, jei kelio danga šlapia, yra provėžų, iš išgąsčio staiga suktelėjus vairą, per daug priartėjus prie kelio kelkraščio, automobilį suvaldyti tampa ypač sunku, juolab jei vairuotojas išsiblaškęs, suklydo vairuodamas ar į situaciją reaguoja agresyviai.
„Važiuojant saugiu greičiu, kuris yra mažesnis arba lygus maksimaliam leistinam greičiui ir prasilenkiant su sunkiasvore transporto priemone, didesnio pavojaus šoninis vėjas nekelia“, – pabrėžė pašnekovas.
Dar vienas pavojus, aktualus pavasarį – susidūrimas su laukiniais gyvūnais. Jei automobilio greitis didelis, susiaurėja vairuotojo matymo laukas, kelio prieigos lieka matymo periferijoje.
Žiūrima į tolį, siauresniu kampu, tokiomis aplinkybėmis sureaguoti į prieš pat automobilį iššokusį laukinį gyvūną ir imtis veiksmų praktiškai neįmanoma.
„Šioje situacijoje svarbi fizika: jei greitį padidiname su kartus – nuo 50 iki 100 km / h, kinetinė energija, su kuria turi susidoroti stabdžiai, padidės keturis kartus, taigi, greitis šioje situacijoje labai svarbus“, – kalbėjo pašnekovas.
Greitis – pagrindinis pavojus
V. Žuraulis pabrėžia: viršytas leistinas maksimalus ar nepasirinktas saugus greitis vienodai pavojingas nepriklausomai nuo metų laiko.
Šiltasis metų laikas gali būti net pavojingesnis, apgaulingas, nes vairuotojai pernelyg atsipalaiduoja arba pasitiki savo vairavimo įgūdžiais ir eismo sąlygomis.
Ne veltui prasidėjus šiltiems orams įvyksta masinių automobilių susidūrimų. Šiltuoju metų laiku didesnis maksimalus leistinas greitis, vyksta kelio darbai.
Dalis vairuotojų, netgi matydami greitį ribojančius kelio ženklus, juos ignoruoja, važiuoja greičiau. Jeigu eismas intensyvus, ypač savaitgaliais, ne dviejų, o kelių transporto priemonių susidūrimo rizika gerokai išauga.
Kaip paaiškino ekspertas, įvykus eismo įvykiui, kurio metu sužeidžiami arba žūsta žmonės, aiškinamasi, kokia jo priežastis ir eismo įvykio pasekmės priežastis. Greitis aktualus abiem atvejais.
