Priežastys – nesikeičia
Kelių policijos viršininkas V.Grašys teigia, kad išanalizavus avarijų, kuriose žūsta žmonės aplinkybes, kelerius metus priežastys nekinta, o dažniausia jų – netinkamas greitis.
„Šių metų sausio ir vasario mėnesiais 50 procentų eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės įvyko, nes vairuotojai nepasirinko saugaus važiavimo greičio arba viršijo leistiną važiavimo greitį“,– sako V.Grašys.
Pasak V.Grašio, norint išvengti tokių eismo įvykių, vairuotojui svarbiausia susikoncentruoti į jo pagrindinę užduotį – vairavimą ir įvertinti visas įmanomas aplinkybes.
„Avarijoms įtakos turi ir meteorologinės sąlygos, ir metų, ir paros laikas, ir didesnis ar mažesnis žmogaus nuovargis, bet tuos visus faktorius ir turi įsivertinti pats vairuotojas prieš sėsdamas prie automobilio vairo“, – teigia Kelių policijos viršininkas.
Svarbu ir vairuotojo asmeninės savybės, kurios gali lemti jo pasirinkimus vairavimo metu. „Taip pat reikia gebėti pažinti save, savo galimybes vairuoti, pasirinkti sau tinkamą greitį ir nevairuoti sudėtingomis sąlygomis, jei nesi pakankamai patyręs ar įgudęs“, – sako V.Grašys.
Kelių policijos viršininkas ragina prie vairo būti atidiems ir nesiblaškyti, nes tai irgi gali būti skaudžių avarijų priežastis.
„Vairuotojo neatidumas, skubėjimas, noras pademonstruoti savo gebėjimus, dėl kurių nepasirenkamas saugus greitis, saugus atstumas ar pavojingai manevruojama, neretai ir būna nelaimių priežastis“, – teigia V.Grašys.
Svarbiausia įsitikinti manevro reikalingumu
Su tuo, kad reikia kuo labiau dirbti su savimi ir pažinti savo įgūdžius bei įvertinti vairavimo aplinkybes, sutinka ir saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas.
Pasak jo, lenkimas yra vienas sudėtingiausių vairavimo elementų, nes jį sudaro greitis, manevravimas ir situacijos matymas, tai yra, vairuotojas turi gebėti pasirinkti tinkamą ir saugų greitį, mokėti tinkamai valdyti automobilį ir numatyti, kad tai gali atlikti saugiai.
Kaip sako saugaus eismo ekspertas, lenkiant reikia įvertinti ne tik savo, bet ir kitų automobilių greitį.
Reikia atsižvelgti į priekyje važiuojančio, vadinamojo „lyderio“ greitį, ir tos transporto priemonės, kuri atvažiuoja iš priešpriešos.
„Tam, kad būtų galima saugiai aplenkti, reikia, kad tarp automobilių greičių būtų bent 15–20km/h skirtumas. Tai reiškia, kad jeigu mes lenksime automobilį, kuris važiuoja 85km/h toje atkarpoje, kur leidžiamas greitis yra 90km/h, automatiškai jau viršysime leistiną greitį“, – teigia D.Kanapinskas.
Anot D.Kanapinsko, esminis dalykas – įsitikinti, kad lenkimo manevras yra būtinas ir reikalingas.
„Svarbiausia žinoti, kodėl mes lenkiame tą automobilį, ar dėl to, kad jis mums nepatinka, nes yra purvinas ar tiesiog neturime nuotaikos, ar dėl to, kad jis mums trukdo važiuoti saugiai“, – teigia saugaus eismo ekspertas.
Kaip ir kelių policijos viršininkas V. Grašys, taip ir saugaus eismo ekspertas D.Kanapinskas sako, kad atliekant manevrus kelyje būtina atsižvelgti į daug aplinkinių sąlygų.
Vienos esminių – matomumas, meteorologinės sąlygos, laisvos lenkimui atkarpos ilgis, transporto priemonių gabaritai ir net jų spalva.
Pasak D. Kanapinsko, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą galima tik tuo atveju, kai tai leidžia kelio ženklai, yra geras matomumas, nėra įkalnių, posūkių, o lenkimui laisva atkarpa yra ilgesnė nei 500 m.
Gerą matomumą lemia ir lenkiamos transporto priemonės gabaritai. Jeigu priekyje važiuoja motociklas – matomumas geras, tačiau jeigu priekyje važiuoja sunkvežimis, būtina įvertinti, kad matomumas yra prastesnis.
„Svarbu įvertinti ne tik tai, ar spėsiu aplenkti priekyje važiuojantį automobilį, bet ir tai, ar saugiai galėsiu grįžti atgal, neužkabinsiu priekyje važiuojančios transporto priemonės.
Būna atveju, ypač su krovininėmis transporto priemonėmis, kai jas užkabina grįžtantis automobilis ir įvyksta eismo įvykis“, – pasakoja D.Kanapinskas.
Meteorologines sąlygas svarbu įvertinti ne tik žiemą, kai kelias slidus ar sninga, bet ir vasarą, pagalvoti, ar lenkimo manevras tokioje situacijoje yra tikslingas ir būtinas.
„Rytais būna rūkas. Tikrai kiekvienas vairuotojas yra pastebėjęs ir ant kelio susiformavusį miražą – tai šilumos kilimas, tuo metu atrodo kaip šlapias asfaltas.
Už miražo esančios mažesnės transporto priemonės, motociklai ar net lengvieji automobiliai, yra sunkiai pastebimi ar net nematomi“ , – perspėja saugaus eismo ekspertas.
Vertinant eisme dalyvaujančių automobilių greitį yra svarbu atsižvelgti į jų gabaritus ir net spalvą.
Pasak D. Kanapinsko, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sunkiasvorės transporto priemonės dėl savo gabaritų atrodo nerangios ir judančios lėtai, tačiau jos juda greičiau, nei mums atrodo. O mažesnių gabaritų transporto priemonės dažnai atrodo greitesnės, nei yra iš tiesų.
Prie greičio vertinimo reikia pridėti ir spalvos faktorių.
„Vizualiai mūsų smegenys skirtingai suvokia greitį. Mums atrodo, kad tamsūs automobiliai važiuoja lėčiau, nei yra iš tiesų, o ryškių spalvų – greičiau. Net tyrimai rodo, kad ryškių spalvų automobiliai rečiau patenka į eismo įvykius, nei tamsių“, – sako D. Kanapinskas.
Atsižvelgti į kitus
Kiekvienas vairuotojas turi stebėti situaciją kelyje ir skaityti situacijas jame. Ir pažvelgti kas dedasi ne tik automobilio priekyje, bet ir už jo.
Pasak, D.Kanapinsko nėra tikslios formulės, kaip padėti išvengti susidūrimo, kai vairuotojas mato, kad jį lenkiantis automobilis nespės grįžti ar mato, kad automobilis priešpriešoje važiuoja tiesiai į jį.
Abiem atvejais yra keletas veiksmų, kurie gali padėti išvengti susidūrimo ar jį sumažinti.
„Jeigu matau, kad kitas vairuotojas pradėjo lenkimą, bet taip pat matau, kad jis nespės jo atlikti, tai nereiktų kirsti per stabdžius, nes galbūt ir jis norės stabdyti ir grįžti, bet sumažinti greitį bent 5km/h reiktų, tai gali išgelbėti“,– sako saugaus eismo ekspertas.
Jeigu automobilis atvažiuoja iš priekio, D.Kanapinskas pataria trauktis kiek įmanoma dešiniau, bet jokiu būdu nevažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir taip pat šiek tiek sumažinti greitį.
Kelių policijos duomenimis, 2018 metais, 18 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko vairuotojui įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą arba pažeidus lenkimo taisykles.
2019 metais šie pažeidimai, dėl kurių taip pat žuvo žmonės, sudarė 3 proc. 2020 metais lenkimo taisyklių pažeidimai sudarė – 12 proc. eismo įvykių.
