Prasideda žvėrių migracija
Balandžio mėnesį jau sparčiai įsibėgėja žvėrių migracija – pirmoje metų pusėje balandį nuostolių kelyje, susidūrus su žvėrimis, yra bene daugiausiai.
„Kaip rodo mūsų bendrovės duomenys, praėjusiais metais balandžio mėnesį nuostolių skaičiai, susidūrus su žvėrimis kelyje, siekė beveik 100 atvejų. Už patirtus nuostolius šį mėnesį pernai vairuotojams išmokėjome daugiau nei 180 tūkst. eurų.
Iš viso per praėjusius metus vairuotojams atlyginome beveik 3 milijonus eurų, siekiant atlyginti nuostolius transportui, susidūrus su žvėrimis. Tai yra keliais šimtai tūkstančių eurų daugiau nei dar metais anksčiau“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
Kaip pastebi draudimo ekspertas, pernai iš viso bendrovė fiksavo beveik 1,3 tūkst. nelaimingų įvykių keliuose, susidūrus su žvėrimis.
„Nėra apsaugoti nei apylinkių, nei miesto gyventojai. Matyt puikiai prisimename ne vieną atvejį pernai, kai žiniasklaidoje matėme pranešimus apie Vilniaus ar kito didžiojo miesto teritorijoje išbėgusį į kelią briedį, kitą laukinį gyvūną. Todėl jei važiuojame mieste – dar nereiškia, kad žvėrių nesutiksime.
„Lietuvos draudimo“ duomenys fiksuoja, kad daugiausiai susidūrimų nutinka su stirnomis, tačiau brangiausiai atsieina būtent avarijos su briedžiais – jos prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone.
Briedis yra ne tik sunkus, bet ir aukštas, todėl po smūgio virsta į priekinį stiklą. Todėl nutinka ir itin skaudžių avarijų, kai žmonės žūsta ar yra itin sunkiai sužalojami“, – komentuoja A. Juodeikis.
Kaip pastebi draudimo specialistas, stirnos dažnai sutinkamos pamiškėse, atvirose pievose, laukuose. Be to, atidesni vairuotojai turėtų būti, kurie planuoja važiuoti magistraliniais, rajoniniais keliais.
„Matome, kad būtent Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose pernai buvo fiksuota daugiausiai susidūrimų su žvėrimis. Taip pat nemažai nuostolių patyrė Vilniaus miesto gyventojai“, – sako draudimo ekspertas.
Kaip išvengti susidūrimo ar kaip elgtis, jei to padaryti nepavyko
Artūras Juodeikis vairuotojams pataria išlikti budriems visos kelionės metu. Vydami švęsti su visa šeima, žmonės gali būti daugiau išsiblaškę, todėl budrumas tikrai svarbus.
„Kai yra žvėrių migracija, tikimybė sutikti laukinį gyvūną kelyje yra beveik visada. Svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitų automobilių, jei reikėtų staigiai stabdyti.
Be to, stirnos buriasi grupelėse, todėl jei pamatėte vieną stirną – sulėtinkite greitį, nes tikimybė, jog jų bus daugiau – išties didelė. Stirnos dažniau sutinkamos prieš saulėtekį arba po 20 valandos vakaro.
Briedžiai sutinkami jau vėliau – po 22 valandos ir juos gali būti sudėtinga pamatyti iš toli dėl ilgų kojų ir tamsaus kailio, todėl vėlgi – būkite budrūs“, – pataria A. Juodeikis.
Anot eksperto, jei vis dėlto nepavyko išvengti susidūrimo – pasirūpinkite automobilio ir keleivių saugumu, praneškite policijai ir savo draudimo bendrovei, nebandykite patys patraukti nuo kelio sužaloto gyvūno.
Draudikas pastebi, kad būtina tinkamai paženklinti važiuojamąją kelio dalį, kad kiti kelių eismo dalyviai neužvažiuotų ant sužeisto ar žuvusio gyvūno.
Švenčių proga perpildytos stovėjimo aikštelės
„Lietuvos draudimo“ ekspertas vykstančius švęsti šv. Velykų perspėja ir dėl dar vieno svarbaus aspekto, į ką būtina atkreipti dėmesį vairuotojams.
„Susidūrimai stovėjimo aikštelėse, kiemuose yra dar viena opi problema ilgųjų šventinių savaitgalių laikotarpiu – eismas yra intensyvesnis, žmonės vyksta į svečius ar patys važiuoja apsipirkti laukdami artimųjų.
Tiek stovėjimo aikštelėse, ypač prie prekybos centrų, tiek ir kiemuose pastebimos spūstys, kurios atneša nemažai nuostolių“, – sako draudikas.
Anot jo, kalbant apie nelaimingus įvykius, daugiau dėmesio vertėtų skirti net ne įprastoms avarijoms greitkeliuose, bet būtent stovėjimo aikštelėse. Žinoma, tokie nutikimai galbūt nėra tokie brangūs, tačiau smulkūs nuostoliai taip pat aktualūs vairuotojams.
„Nepaisant to, kad kalbama apie smulkius nuostolius, kaip kad apdaužyti kitų automobilių šonai durelėmis, dažnai įvažiuojama atbuline eiga – nuostoliai vis tiek skaudūs.
Praėjusiais metais avarijų aikštelėse fiksavome daugiau nei 3 tūkst., o nuostoliams atlyginti skirta suma viršijo 3 milijonus eurų. Vidutinė nuostolio suma buvo beveik 1 tūkst. eurų.
Tokiais atvejais nutinka nuostolių tiek įvažiavus į kitą transporto priemonę, tiek ir pačiam vairuotojui atsitrenkus į stulpą ar kitą objektą aikštelėje parkuojantis. Dažniausios priežastys aikštelėse būna avarija važiuojant atbuline eiga, darant posūkį į vieną ar kitą pusę.
Vis dėlto, pati dažniausia priežastis yra rasta apgadinta transporto priemonė, apie ką neretai būna nepranešama“, – komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Nelaimės tikimybės įvertinimas dar prieš jai įvykstant
Jis teigia, kad pasišalinus iš įvykio vietos gali grėsti rimtos pasekmės. Pavyzdžiui, atidaromomis durelėmis padaryta žala, kai dėl to kaltas vairuotojas ar keleiviai, atlyginama pagal privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą.
Tokio tipo įvykiai yra draudžiami, net jei abi transporto priemonės nejuda. Nelaimės atveju tai yra traktuojama kaip eismo įvykis, todėl būtina pildyti eismo įvykio deklaraciją.
„Svarbu užfiksuoti padarytą žalą, rekomenduočiau mobiliuoju telefonu nufotografuoti apgadintą automobilį ir nedelsiant kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Siekiant išvengti nuostolių aikštelėse, įvertinkite, ar bus galima saugiai, nesubraižant greta esančio automobilio, išlipti iš savojo. Jei visgi vietos gali būti per mažai – išlaipinkite keleivius anksčiau ir tik tada saugiai priparkuokite automobilį.
Švenčių proga dažnai kartu vyksta visa šeima, taigi papildomos pagalbos išlipant gali prireikti vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams – padėkite jiems saugiai tai padaryti“, – sako draudimo ekspertas.
