Specialistai įspėja: bet koks pokalbis telefonu, o ypač, jei jis nemalonus, vairuojant kelia didžiulę riziką suklysti.
Net akimirkai į telefono ekraną nukreiptas žvilgsnis gali tapti lemtingu: to pakanka, kad nespėtumėte sureaguoti priešais stabtelėjus automobiliui, sprogus padangai ar pasitaikius kitai kliūčiai – į kelią išbėgus vaikui, laukiniam gyvūnui, priešais atvažiuojant nevaldomam automobiliui.
Legalu, bet ar saugu?
Saugaus eismo ekspertai mėgstamtiems kalbėti telefonu primena: svarbiausia, kad išmanusis telefonas automobilyje būtų pritvirtintas saugiai, o rankos – ant vairo.
Jei įmanoma, telefoną geriausia laikyti ant galinės automobilio sėdynės, rankinėje ar net bagažinėje – taip nekils pagunda rizikuoti: skaityti žinučių, naršyti internete ar rašyti komentarų.
Jei visgi tenka skambinti ar atsiliepti į skambutį, vairuotojai turi kelias išeitis: telefoną per „Bluetooth“ ryšį susieti su automobilio medija, naudoti į ausį dedamą ausinę, telefono ausines arba telefono garsiakalbį.
Susiejant telefoną su automobilio medija, kone vienas pagrindinių trūkumų – nebelieka privataus pokalbio su skambinančiuoju.
Naudojant į ausį dedamą ausinę, atsiliepti pakanka vieno paspaudimo, tenka nukreipti dėmesį nuo kelio, tačiau abi rankos lieka ant vairo. Telefono ausinės pavojų kelia tuo, kad blokuoja aplinkinius garsus, todėl vairuotojas gali neišgirsti įspėjamųjų signalų.
Jeigu automobilis turi galimybę, geriausia būtų naudoti laisvų rankų įrangą. Visgi, įspėja saugaus eismo specialistai, pokalbis telefonu vairuojant, kad ir koks įrenginys naudojamas, nukreipia dėmesį nuo kelio, todėl sulėtėja vairuotojo reakcija, kyla grėsmė, kad pokalbyje paskendęs žmogus nepastebės kito automobilio, kelyje atsiradusios kliūties ar į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo.
Ypač jei pokalbis – išties nemalonus.
Nemalonus pokalbis trikdo
Psichologė Genovaitė Petronienė patvirtina: konfliktas ar barnis žmones paveikia itin stipriai, reikalauja daug dėmesio, kas, vairuojant, išties pavojinga. Mat, užuot sutelkęs dėmesį į vairavimą, situaciją kelyje, žmogus nuolat galvoja apie tai, kas įvyko.
„Vairuoti pykstantis, turbūt, tas pats, kas rašyti žinutę ir be perstojo žiūrėti į telefono ekraną, kada dėmesio belikę tik krislelis, nebestebima aplinka, laiku nesureaguojama į netikėtas situacijas“, – komentavo psichologė.
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pritarė: išties, būna situacijų, kuomet kalbant telefonu, net ir naudojant laisvų rankų įrangą, sankryža ar šviesoforas pravažiuojamas automatiškai. Jeigu vairuotojų tuo metu paklaustų, koks šviesoforo signalas degė, kai kurie tikrai neatsakytų, tad pokalbis vairuojant neturi būti emocionalus ir ilgas – trumpas ir aiškus.
Užbaigti nedelsiant
G. Petronienė antrino: pastebėjus, kad pokalbis telefonu tampa nemalonus, svarbu nedelsti per ilgai ir įspėti pašnekovą, kad ginčytis vairuojant ne laikas, pokalbį bus galima pratęsti sustojus leistinoje vietoje, o dar geriau – atvažiavus į vietą.
„Būna, kad atsiliepę į skambutį nesitikime, jog gali kilti barnis, tačiau nemalonų pokalbį privalu nutraukti kuo greičiau ir ryžtingai, pabrėžus, kad saugote savo ir kitų gyvybę, todėl ginčą pratęsite sustojęs ar atvykęs į vietą“, – patarė pašnekovė.
Jei konflikto išvengti ar nemalonaus pokalbio nutraukti laiku visgi nepavyko, G. Petronienė patarė saugiai sustoti, paskambinti kitam žmogui, kuris galėtų išklausyti: tai – efektyviausias būdas nurimti. Sustojus kelkraštyje ar degalinėje nėra laiko medituoti ar sportuoti, tad geriausia pasikalbėti su kitu žmogumi. Jei reikia – net dviem.
Ne mažiau svarbu ir nemeluoti sau, kad jau viskas gerai, jei taip nėra. Geriau palaukti, kol pavyks nurimti, susikaupti, tuomet saugiai tęsti kelionę. Jeigu pokalbis suerzino ar tik šiek tiek išgąsdino, privertė jaustis kaltam, psichologė patarė raminti save, kad pokalbis dar tęsis, galbūt, viskas nėra taip blogai kaip atrodo šiuo momentu.
Taip pat galima sau pasakyti: „gerai, kad sužinojau apie problemą laiku ir iki antro pokalbio turiu laiko pasiruošti, pagalvoti, protingiau elgtis, o pauzė bus naudinga, kad pokalbis būtų efektyvus. Dar geriau sau pasakyti, kad kol nuvažiuosiu, stengsiuosi negalvoti apie tai, kas įvyko, sustosiu, apgalvosiu, susidėliosiu strategiją, tuomet pokalbį, kad ir koks jis nemalonus, pratęsiu“, – patarė pašnekovė.
Psichologės žodžiais, po 20 minučių emocijos nuslūgsta per pusę. Taigi, pertrauka konfliktuojant naudinga abiem pusėms.
Priežasčių – ne viena
Kodėl net vairuodami žmonės rizikuoja ir naudojasi telefonais? Pašnekovės žodžiais, yra žmonių, kurie eidami per perėją rašo žinutę, yra tokių, kurių telefono garsas vairuojant išjungtas, o laiškų ar naujienų jie netikrina.
Toks žmogus, kuris vairuodamas neatsiliepia telefonu, neatsilieps ir susirinkimo metu ar susitikęs su draugu, nes jis, o ne telefonas, šeimininkas.
„Jei telefonas – žmogaus šeimininkas, viena vertus, tai rodo, kad žmogus per daug priklauso nuo kitų ir jam baisu, kad jei nepakels ragelio, ant jo kažkas supyks. Galbūt, žmogus neramus, o nerimui slopinti nuolat ieško dirgiklių.
Gali būti, kad jo nuotaika prasta, o telefonas – bene vienintelis būdas jai pakelti. Galiausiai, kažkas gali būti priklausomas nuo kito žmogaus – atsiliepia išskirtinai į vieno žmogaus skambučius, nuolat su juo susirašinėja, o kartais ir ginčijasi.
Kai kurie įpratę vienu metu atlikti daug užduočių, mano, kad vairuojant tai taip pat paprasta, kaip ir sėdint prie stalo. Priešingai – vairuojant rizika išties didžiulė, o klaida gali virsti katastrofa“, – komentavo psichologė.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad „transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą“.
