Dar 2018 m. įsigaliojo kelių eismo taisyklių pakeitimas, nukreiptas į šią eismo dalyvių grupę: draudimas mobiliaisiais telefonais naudotis pėsčiųjų perėjose. Nepaisant šių pastangų, vairavimo instruktorius, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad telefono naudojimas išlieka vienu rizikingiausių ir labiausiai blaškančių veiksmų.
Už pėsčiųjų saugumą atsakingi jie patys
Lietuvoje yra daug sąmoningų, atsakingų pėsčiųjų, tačiau A. Pakėnas apgailestauja, kad tokie – ne visi. „Vairuojant pastebiu įvairaus amžiaus žmonių, kurie rizikuoja savo sveikatos ir gyvybės sąskaita. Einant per perėją nepakelia galvos ir žiūri tik į telefono ekraną.
Telefonas yra rimtas dirgiklis: nesibaigiantis informacijos srautas atitraukia dėmesį nuo to, kas vyksta eisme ir stumia pėsčiąjį į potencialų pavojų“, – teigia specialistas
Pašnekovas mano, kad dalis žmonių vadovaujasi pavojinga nuostata: už jų saugumą atsakingi aplinkiniai. „Kartais tenka išgirsti, kad pėstiesiems taisyklių išmanymas neprivalomas. Esą pėstieji pavojaus nekelia, todėl kiti eismo dalyviai, pavyzdžiui, automobilių vairuotojai, dviratininkai, turi imtis priemonių, kad apsaugotų pėsčiuosius“.
Specialistas įsitikinęs: tokia logika yra neteisinga. Nors pėsčiųjų perėjose pėstieji turi pirmenybę, jiems tenka atsakomybė drausmingai pereiti gatvę.
Grėsmę kelia ne tik telefonai
Pasak A. Pakėno, pėsčiųjų pastabumą mažina ne tik išmaniųjų ekranai. „Kita problema, kurią matau pėsčiųjų tarpe – muzikos klausymas naudojant ausines. Modernios ausinės gerai izoliuoja aplinkos garsus. Gatvėje ši savybė labai kenkia: žmogus gali neišgirsti artėjančio automobilio ar net su sirenomis lekiančio greitosios medicinos pagalbos transporto“.
Pašnekovas atkreipia dėmesį į dar vieną aplinkybę – netinkamai parinktus rūbus ir aksesuarus. „Esant šaltiems, vėjuotiems orams, nemažai žmonių vaikšto veidus prisidengę kapišonu ar gobtuvu. Šie aksesuarai blokuoja garsus, apsunkina bendrą matomumą. Todėl einant per gatvę, būtina ypač gerai įvertinti aplinką.
Deja, kai kurie žmonės žengia į kelią pasitikėdami vien tik vairuotojų pastabumu. Šią situaciją galima palyginti su užrištomis akimis ir užkimštomis ausimis. Tai labai pavojinga kombinacija, kuri gali baigtis sunkiais sužalojimais ar net mirtimi“, – įspėja vairavimo instruktorius.
Jis pabrėžia: nežinant taisyklių, neįmanoma būti sąmoningu eismo dalyviu. „Šiandien veiksmo gatvėse daugiau nei bet kada anksčiau. Pėstieji, kaip ir vairuotojai privalo žinoti savo teises ir pareigas. Situacijos kelyje nestebintis, telefone naršantis ar muzikos visu garsu klausantis pėsčiasis yra pavojingas sau ir aplinkiniams“.
Pažeidėjai jaučiasi nebaudžiami?
Nors kelių eismo taisyklės draudžia naudotis mobiliuoju telefonu, realybė kitokia: pėstieji, naršantys išmaniuosius įrenginius, gatvę kertantys dviratininkai ir paspirtukininkai, viena ranka laikantys telefonus, tapo įprastu, nors ir pavojingu, vaizdu. Kas dėl to kaltas?
A. Pakėnas mano, kad vienas svarbiausių veiksnių yra blogas pavyzdys, kuris užkrečia. Ypač, kai jį mato auganti karta. „Net vaikai žino, kad eiti per perėją naudojantis mobiliuoju telefonu negalima, tačiau vien tik teorinės informacijos neužtenka. Formuojant saugaus eismo įgūdžius, labai svarbus tėvų, artimųjų pavyzdys. Jeigu vaikas mato, kad jo tėvai eidami per perėją yra sulindę į telefoną, jis irgi elgsis atitinkamai“ – sako vairavimo instruktorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad daliai pėsčiųjų atrodo, kad draudimas naudotis telefonu yra tik rekomendacija, kurios laikytis neprivaloma. „Žinoma, prie kiekvienos perėjos policijos pareigūno nepastatysime. Tačiau turime kitą problemą: aplinkiniai eismo dalyviai, kurie mato tokio pobūdžio pažeidimus, į juos reaguoja abejingai, geriausiu atveju, tyliai pasipiktina“.
Saugaus eismo eksperto teigimu, kiekvienas žmogus turi suprasti, kad dalyvaudamas eisme ne tik pats turi elgtis saugiai, bet ir matyti, kas vyksta aplinkui. Jei pėsčiasis eina per gatvę, jis turi baigti pokalbį ar paieškas internete ir įžengti į pėsčiųjų perėją tik įsitikinęs, kad artėjančio automobilio vairuotojas jį pamatė.
„Sąmoningas dalyvavimas eisme, stebint aplinką, nesinaudojant išmaniaisiais įrenginiais, yra vienas paprasčiausių reikalavimų. Jo laikantis, užtikrinamas didesnis pėsčiųjų ir viso eismo saugumas“, – pabrėžia specialistas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
