Nei į kapus, nei į darbus
Netoliese šio žvyrkelio, esančio Meilės Lukšienės ir Katiliškių gatvėje, gyvenanti Irena į Vilniaus miesto savivaldybę ne vieną kartą kreipėsi vietinės bendruomenės vardu, prašydama, kad žvyrkelis pagaliau būtų asfaltuotas.
Kadangi ji – teisininkė, gyventojai atneša savo parašus ir prašo, kad susisiektų su savivaldybe ir kitomis institucijomis, kas tik gali padėti.
Anot netoliese gyvenančios moters, šis, savivaldybei priklausantis žvyrkelis yra pavojingas – čia žiemą ji ir dar kelios vietinės net susilaužė koją – jis slidus ir dar duobėtis.
Ką jau kalbėti apie važiavimą su automobiliu, kurį turi ne visi. Viešasis transportas čia taip pat nereisuoja – mat kelias per prastas, nėra apšvietimo ir pačios stotelės, todėl maršrutų čia nėra.
Kyla iššūkių ir mirusiuosius nuvežti į kapines.
„Mašina pravažiuoja be karsto, karstą neša nuo Salininkų gatvės iki posūkio prie žvyrkelio, tada vėl deda į mašiną karstą ir tada jau veža iki kapinių“, – pasakojo Irena.
Pats žvyrkelis tęsiasi apie 3–4 kilometrus, tad arba tenka gadinti automobilio važiuoklę, arba keliauti pėstute.
„Visi gyvena gi ne prie pat kelio ir žvyrkelio, o toliau. Iki to žvyrkelio žmonėms yra po kilometrą ar du, o žvyrkeliu dar eiti kelis kilometrus“, – situaciją portalui lrytas.lt apibūdino ji.
Kovoja jau daug metų
„Situacija baisi ir jau kiek metų mes čia kovojame“, – piktinosi Salininkų gyventoja. Ji prisimena, kad dar kolūkių laikais šį žvyrkelį žadėta asfaltuoti. Tačiau nieko nebuvo padaryta.
Apie 2007 m. čia vyko pokyčiai: Salininkus prijungė prie Naujininkų seniūnijos, nors anksčiau čia buvo Nemėžio seniūnija ir taip žadėtas asfaltas dingo.
2015 m. vietiniai gyventojai vėl rinko parašus, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, į seniūniją su raštais. „Gavome atsakymą, kad mums jau paklotas asfaltas“, – prisiminė pašnekovė. Ji kėlė klausimą, ar išeina taip, kad pinigai išleisti, tačiau asfalto taip ir nėra?
Tuomet gyventojai įrodė, kad asfalto nėra – iš savivaldybės atvažiavę žmonės patvirtino – tokios dangos išties nebūta. Tad bendruomenei beliko tik laukti, tačiau neištvėrė.
Raštai ir prašymai dėl šio kelio tvarkymo siųsti nuolat, tai dažniausiai buvo daroma kolektyviniu būdu.
2020 m. gyventojai vėl kreipėsi – savivaldybė patikino, kad projektiniai darbai užtruks 2–3 metus, tačiau lig šiol pokyčių nėra. Taip pat siūlyta ir alternatyva: pusę sumos už asfaltavimą turėtų sumokėti patys gyventojai, o pusę – savivaldybė. Esą taip situacija išsispręstų greičiau.
Tačiau Irena tvirtina, kad tai neįmanoma – visgi kelias viešas, o tokias sumas surinkti būtų sunku. „Kelias yra judrus, čia važiuoja daug automobilių. Kadangi čia tarp Liepkalnio ir Salininkų pravažiavimas – prie ko čia dėtis gyventojams?“ – kėlė klausimą ji.
Juolab patys gyventojai ir taip daro daug: genėja krūmus, žiemą šį kelią valo ir dar kitaip bendromis jėgomis jį tvarko. Nors apie netvarką gyventojai praneša aplinką tvarkančioms institucijoms, anot Irenos, darbuotojai atvažiavę nieko nepadaro ir išvažiuoja. „Miega ant krantelio atsigulę šalikelėje. Kelias šakas nupjauna, pasitrina ir vėl išvažiuoja.
Kas jiems moka už darbą, nesuprantu“, – pasakojo moteris.
Tiesa, jau kelerius metus čia yra pabertas gruntas, tad kelias kiek kietesnis. Anksčiau čia buvo vien molis ir duobės.
Ar bendruomenė sulauks asfalto?
Kiek dėl šio žvyrkelio kalbėta su Naujininkų seniūnija, seniūnai nereaguoja. Irena buvo susitikusi ir su Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavaduotoja, tačiau dėl to niekas nepasikeitė – kalbos apie projektą taip ir liko kalbomis.
Vilniaus miesto savivaldybė patikslino – pagal teritoriją Salininkai išties priklauso Naujininkų seniūnai, kuri turi seniūną ir kelis seniūnaičių. Jų sueiga buvo dar sausio pabaigoje, tad tikėtina, kad buvo aptariami šie ir panašūs klausimai.
Savivaldybės atstovas spaudai portalui lrytas.lt šią situaciją paaiškino plačiau.
„Savivaldybės atstovai, bendraudami su Salininkų bendruomene dėl Katiliškių ir M. Lukšienės gatvių asfaltavimo galimybių, nurodė, kad šiuo atveju asfaltavimas yra galimas tik jei bendruomenė parengtų remonto projektą.
Tokiu atveju savivaldybė ieškotų finansinių išteklių ir imtųsi asfaltavimo. Kol aplinkinė teritorija nėra išvystyta, asfaltavimas nėra numatytas, nes asfaltavimo darbai yra į ilgalaikę perspektyvą orientuota investicija. Kitaip tariant, vystantis Salininkams ir didėjant Katiliškių ir M. Lukšienės gatvių užstatymui pastatais, greičiausiai asfaltuotą gatvę tektų griauti ir perdaryti, pavyzdžiui, dėl inžinerinių tinklų išvedžiojimo“, – komentavo savivaldybės atstovai.
Patikinta, kad nepriklausomai nuo gatvės dangos, Katiliškių ir M. Lukšienės gatvės yra tvarkomos ir prižiūrimos.
„Kur dingo pinigai?“ – piktinosi savivaldybės naujausią pasiūlymą gavusi Salininkuose gyvenanti Irena. Tarp bendruomenės gyventojų jau keliamos ir įvairios versijos, kodėl pažadai neįvykdyti.
Ji nesuvokia, kodėl gyventojai turi mokėti už kelią, kuris priklauso valstybei. Iš kur gyventojai gaus tiek tūkstančių gatvės asfaltavimui, kam tada mokami mokesčiai? Šiuos retorinius klausimus kėlė pašnekovė.
Mat prie savo namų dauguma vietinių prieigas jau asfaltavo iš savo lėšų, tačiau nesirengia mokėti ir dar už bendrą prieigą kapinių link. Juk čia atvažiuoja laidoti ar mirusiųjų kapų aplankyti ne tik šalia gyvenantys žmonės, bet ir iš kitų miestų ar miestelių atvykstantys žmonės.
