Pastebi teigiamus pokyčius
Ne vieną šalį aplankęs žurnalistas ir keliautojas teigia, kad vairavimo įpročius padiktuoja konkrečios visuomenės savybės, temperamentas ir net istoriškai susiklosčiusios aplinkybės.
„Keliaujant, patirtys eisme būna labai skirtingos – jos priklauso nuo valstybių bei kultūrinių ir net civilizacinių skirtumų. Pavyzdžiui, neseniai grįžau iš Londono. Jungtinėje Karalystėje vairavimo tradicijos yra ramios, nuosaikios, džentelmeniškos. Tuo tarpu Irane, Egipte ar Indijoje situacija bus kardinaliai priešinga“.
R. Bružas mano, kad Lietuvos vairavimo kultūra ir eismo saugumas Europos Sąjungos kontekste atrodo neblogai. „Per paskutinius metus vykstantis progresas tikrai pastebimas, ypač sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Šiandienos Lietuvos eismo saugumui ir kultūringumui galime rašyti tvirtą aštuonetą. Tarp vairuotojų atsiranda didesnis bendruomeniškumas. Pavyzdžiui, norint persirikiuoti į kitą juostą, sunku įsivaizduoti, kad tavęs piktybiškai neįleis. Prieš keliolika metų eismo situacija buvo daug nepalankesnė, chuliganiško, nekultūringo elgesio matėme gerokai daugiau“, – prisimena pašnekovas.
Empatija padeda išspręsti problemas
Vis dėlto, kai kurie lietuvių vairuotojų įpročiai R. Bružą vis dar erzina. „Dalykas, kurio negaliu nepastebėti – kartais pritrūksta atidumo, supratingumo. Vis dar tenka pamatyti vairuotojų, kurie yra šiek tiek egoistai.
Jie elgiasi taip, tarsi būtų vieninteliai eismo dalyviai, įsitikinę, kad viskas sukurta tik dėl jų patogumo ir teisių: nepraleidžia, neužleidžia, „pamiršta“ įjungti posūkio signalą. Tuo tarpu kiti vairuotojai, pėstieji, dviratininkai teisių tarsi neturi“.
Žurnalistas ir keliautojas teigia, kad vairavimo saugumo ir kultūros pokyčius išgyvena ir jis pats. „Mano elgesį eisme keičia kelionės, gyvenimo patirtis ir matomi pavyzdžiai. Tai trys didieji banginiai, ant kurių laikosi pokyčiai kelyje ir gyvenime. Augame, keičiamės, kasdien matome geruosius ir bloguosius pavyzdžius: pagal tai ir atsirenkame. Jeigu žmogus sąmoningas, su laiku ateina supratimas, kad chuliganiškas, nedraugiškas elgesys kelyje nėra naudingas nei laiko, nei saugumo prasme“.
R. Bružas įsitikinęs: norint keliauti saugiai, svarbu apsišarvuoti empatija. Jeigu ima erzinti priešakyje važiuojantis automobilis, judantis ne taip greitai, kaip norėtųsi, prieš piktinantis verta gerai pagalvoti.
„Galbūt prie vairo sėdi senjoras, garbaus amžiaus žmogus arba jauna mama, vežanti verkiantį kūdikį? Turint omenyje šiuos pavyzdžius, į situaciją žiūrint empatiškai, daugelis problemų išsisprendžia pačios. Paaiškėja, kad kelionės tikslą ramia galva pasiekiame greičiau, nei vairuojant agresyviai“.
Anot pašnekovo, vairuojant labai svarbu neužmiršti, kad esame tik vieni iš daugybės eismo dalyvių. „Padedant kitiems, laikantis Kelių eismo taisyklių, padėsime ir sau. Drausmingas, bendruomeniškas vairavimas mažina kamščius ir užtikrina didesnį saugumą kelyje.
Nors eisme ir šiandien pasitaiko visko, tačiau manau, kad mūsų perspektyvos puikios. Mes, lietuviai, jau patenkame į kultūringų vairuotojų tarpą“, – teigiamais pokyčiais džiaugiasi R. Bružas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
