Malūnininkų gatvės, kurioje yra apie 30 privačių namų, gyventojai daug metų miesto valdžios prašo, kad šis žvyrkelis būtų išasfaltuotas.
„Vienais metais Malūnininkų gatvė į asfaltuojamųjų sąrašus būna įtraukiama, kitais – išbraukiama. Valdininkai sako, kad atsiranda kelių, kuriuos reikia asfaltuoti skubiau.
Gyvename mieste, bet vasarą kieme tenka kvėpuoti dulkėmis“, – guodėsi Agnė Adomaitienė, šioje gatvėje gyvenanti jau 20 metų.
Naujų duobių atsiveria kasmet, tačiau kelią palyginus greideriu jų sumažėja.
„Šią žiemą duobių atsirado ypač daug. Žmonės laužo automobilius. O žvyro sluoksnis liko toks plonas, kad nėra ko greideriuoti“, – pasakojo A.Adomaitienė.
Prieniškė Emilija sakė, kad Malūnininkų gatvėje gyvena jos tėvai.
„Važiuodama į svečius automobilį palieku gatvės pradžioje ir einu pėsčia, nes bijau, kad sugadinsiu mašinos važiuoklę. Kaip žmonės kasdien važinėja tokiu keliu, sunku net įsivaizduoti“, – stebėjosi moteris.
Malūnininkų gatvės gyventojai nedavė ramybės miesto valdžiai, prašė bent papilti žvyro. Tikėjosi, kad prieš savivaldybių tarybų ir merų rinkimus politikai neatsisakys padėti.
„Taip ir nutiko. Atriedėjo, rodos, trys sunkvežimiai su statybinėmis atliekomis ir žvyru. Džiūgavome, kad galėsime naudotis patogesniu keliu, bet džiaugsmas netrukus baigėsi“, – pasakojo A.Adomaitienė.
Pirmiausia atgabentas gruntas buvo paskleistas ne visoje gatvėje, jos galuose naujos dangos nebuvo papilta. Žvyro, kuriuo buvo uždengtos statybinės atliekos, išpilta tik gatvės viduryje, kraštams jo neužteko, todėl vairuotojai, norėdami riedėti patogiau, važiuoja gatvės viduriu, trukdo vieni kitiems, eismas sulėtėjo.
„Tačiau blogiausia ne tai. Išpylus gruntą kelias dienas lijo, danga susmego. Tada ir pamatėme, kad statybinės atliekos neišsijotos, – kyšojo vielos, armatūra, net kažkokios metalinės detalės“, – piktinosi A.Adomaitienė.
Malūnininkų gatvės gyventojas Algirdas tikino savo rankomis bandęs išrinkti vielas ir kitas pavojingas atliekas.
„Jei pamatysiu, kad grunte primaišyta ir plastiko, pranešiu aplinkosaugininkams, nes tai – gamtos teršimas“, – sakė vyras.
Viela grunte – tik nesusipratimas?
„Prienų rajono savivaldybėje yra 1 tūkstantis kilometrų neasfaltuotų kelių. Iš valstybės keliams prižiūrėti, remontuoti ir asfaltuoti, saugiam eismui organizuoti metams gauname 1 milijoną 800 tūkstančių eurų. 150 metrų kelio asfaltavimas kainuoja apie 100 tūkstančių eurų. Gaunamų pinigų per mažai, todėl pernai iš rajono savivaldybės biudžeto skyrėme dar 1 milijoną eurų.
Labai norėtume, kad kuo daugiau kelių būtų išasfaltuota, nes tada gyventojams ne tik būtų patogiau gyventi, bet ir mažėtų atskirtis tarp miesto ir kaimų ar gyvenviečių, tačiau tiek lėšų, kiek tam reikėtų, neturime.
Seniūnijos kiekvienais metais pateikia prašymus, kokias gatves reikia asfaltuoti pirmiausia. Malūnininkų gatvės seniūnija kol kas nepasiūlė.
Tai, kad atvežtame grunte buvo vielų ar kažkokių atliekų, buvo nesusipratimas, atliekos jau išrinktos. Kas nedirba, tas neklysta, bet manau, kad gyventojams padėjome, nors iš tiesų gatves reikėtų tvarkyti, kai ateis pavasaris, nes dabar tokie darbai labiau primena pinigų metimą į balą“, – teigė Jūratė Zailskienė, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė.
