Padeda susikalbėti
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova atvira: nors vairavimo kultūra itin svarbi, būsimiesiems vairuotojams apie tai kalbama per mažai, mat vairavimo mokyklų tikslas vienas – paruošti vairavimo egzaminui. Yra pavienių instruktorių, kurie mokiniams pasakoja apie vairavimo kultūrą, kad posūkių signalai – tarsi žodžiai, kuriais „susikalba“ vairuotojai ir kad atliekant bet kokį manevrą parodyti posūkio signalą – būtina.
Vairuotojai tarpusavyje bendrauja ir akių kontaktu, gestais. Ji pati mokiniams paaiškina netgi tai, kodėl vieni tolimųjų reisų vairuotojai padėkoja pamirksėdami avariniu signalu, kaip ir lengvųjų automobilių vairuotojai, kiti – įjungdami posūkių signalus. Pastarąjį manevrą įprastai renkasi patyrę vairuotojai, dirbantys daugybę metų.
Patys mokiniai, anot pašnekovės, patyrusių vairuotojų „auklėjimo“ mirksint ilgosiomis šviesomis dažniausiai nė nepastebi, tik instruktoriai, tačiau, išgirdę garso signalą, sutrinka – ar jis skirtas jam ir kodėl.
Garso signalo naudojimas, staigus stabdymas, mirksėjimas šviesomis, kad vairuotojas pasitrauktų iš eismo juostos – tokie būdai vis dar egzistuoja, norint parodyti nepasitenkinimą ar išlieti neigiamas emocijas. Kartais toks auklėjimas baigiasi nemaloniai abiem vairuotojams – „nesusikalbėjus“ gali įvykti eismo įvykis.
Kaip paaiškino vairavimo instruktorė, mirksint tolimosiomis šviesomis, vieni vairuotojai gali pagalvoti, jog priekyje – policijos ekipažas, kiti, kad kažkas negerai su automobiliu. Kartais kitas vairuotojas mirksėdamas tiesiog bando parodyti, jog šviesos apskritai neįjungtos. Jeigu žibintai blogai sureguliuoti, naudojamos nekokybiškos lemputės arba automobilis arti, mirksėjimas šviesomis, apakinus priešais atvažiuojančio automobilio vairuotoją, gali tapti avarinės situacijos priežastimi.
Žinoma, kelyje galioja ir nerašytos mandagumo taisyklės: gero tono ženklu laikoma padėka vairuotojui, kuris leido atlikti ar pabaigti manevrą. Nerašytos taisyklės vairuotojams padeda suprasti vienam kitą. Beje mirktelėjimas šviesomis ar avarinio signalo naudojimas vairavimo egzamino metu laikomas kritine klaida, bet gyvenime, neabejoja pašnekovė, tokios nerašytos taisyklės labai svarbios ir tikrai padeda.
Yra ir daugiau būtų padėkoti kitiems vairuotojams: ištariant ačiū, pasižiūrint į akis, pakeliant ranką, pamojant – šie sutartiniai ženklai galioja bene visur.
„Žinoma, šios gatvėje galiojančios taisyklės neįrašytos kelių eismo taisyklėse, tačiau išties padeda išreikšti savitarpio pagarbą ir padėką, ypač jei vairuotojas pagelbėjo sudėtingesnėje situacijoje arba jos išvengti, o tokių eisme netrūksta“, – mano vairavimo instruktorė.
Tiesa, labai svarbu aklai nepasitikėti rodomais ženklais, įvertinti situaciją.
Opi problema – telefonas
Kaip pastebi O. Židovlenkova, vairuotojai neretai piktnaudžiauja naudodami garso signalą: kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad jis skirtas eismo įvykiui išvengti. Vairuotojai kartais užsimiršta, spaudžia jį be reikalo. „Nepamirškime, galbūt, kitą vairuotoją sudrausminome, bet tikrai trukdėme kitiems eismo dalyviams“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Kita vertus, garso signalų būna įvairiausių. Nors krovininių automobilių vairuotojai miestuose jų naudoti negali, egzistuoja oriniai – jie gali išgąsdinti mažiau patyrusį vairuotoją.
Specialistė įvardijo ir dar vieną opią problemą. Sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, dažnas vairuotojas ima išmanųjį telefoną, naršo jame. Tuo metu užsidega žalias šviesoforo signalas, automobiliai galėtų judėti, bet pirmojo, esančio eismo juostoje, vairuotojas vis dar labiau domisi naujienomis nei eismu.
Elektromobiliams, hibridiniams, automobiliui su automatine pavara, kaip įprasta tokiais atvejais, spustelėti akceleratoriaus, ir tokiu būdu įspėti neatidų vairuotoją neįmanoma, taigi, tenka pyptelėti, kad žmogus išgirstų ir pagaliau pajudėtų.
„Išmaniųjų telefonų naudojimas stovint sankryžose, degant raudonam šviesoforo signalui – piktnaudžiavimas. Visi mano: „aš čia greitai pasižiūrėsiu“. Daugelis galvoja apie save, o ne apie tai, kad galiu uždelsti, už manęs stovintys automobiliai, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, gali nespėti pravažiuoti. Tai – egoistiška“, – konstatavo O. Židovlenkova.
Kaip elgiesi, taip ir vairuoji
Pašnekovės manymu, eismo kultūros pradžia – šeimoje: koks žmogus yra gyvenime, toks jis ir kelyje. „Būna mokinys atsisėda prie vairo, iš pažiūros drovus, tačiau vėliau nustebina. Paklausiu, kuo užsiima gyvenime, kas patinka – elgesys kelyje ir reakcijos daug ką parodo apie žmogų.
Juk pasitaiko, kai kurie vairuotojai džiaugiasi, jei kelyje kažkam nepasisekė. Pavyzdžiui, nutikus eismo įvykiui, viešojoje erdvėje džiūgauja, esą jam taip ir reikėjo, – apgailestavo pašnekovė. – Mes esame taip išauklėti: nuolatinis skubėjimas, stresas, pagieža, kad kažkieno automobilis geresnis.“
Skubėjimas nuo sankryžos iki sankryžos, kur vis tiek teks stovėti spūstyje, įsitikinimas, esą automobilis brangesnis, vadinasi, privalote mane praleisti – tas, pašnekovės žodžiais, keliuose vis dar pastebima, ir tai nėra vairavimo kultūra, kurios norėtųsi. „Galbūt, kažkiek mūsų situacija gerėja, bet norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau“, – replikavo vairavimo instruktorė.
Kaip elgtis, jei kitas vairuotojas suerzino? „Jei bandysi jam keršyti, auklėti, viena vertus, susinervinsi pats, sunervinsi kitus, be to, iš šono atrodysi keistai. Jei vairuotojas kelyje piktybiškai elgėsi, kartais trumpai pypteliu, kad žmogus jaustųsi sudrausmintas, suprastų, kad netoleruosiu jo įžūlių veiksmų. Dažniausiai toks vairuotojas atsiprašo mirktelėdamas posūkio signalu“, – komentavo pašnekovė.
Kadangi kasdien su mokiniais važinėjasi sostinės gatvėmis, pastebi, kad patyrę vairuotojai linkę auklėti mokomųjų automobilių vairuotojus – tolerancijos labai trūksta. Gatvėje pavijus mokomąjį automobilį, jį aplenkti būtina bet kokia kaina, nors šis ir važiuoja leistinu greičiu.
„Konfliktai su kitais vairuotojais – sugadinta diena kitam žmogui, sau. Klausimas, ar tikrai to reikia? Vytis, kažką įrodinėti – laikas yra svarbesnis, – komentavo pašnekovė. – Vairavimo kultūra prasideda nuo mąstysenos ir auklėjimo. Nepadorūs gestai, garso signalas – vis dar toleruojami gatvėse. Taip, tu skubi, bet yra ir kiti eismo dalyviai – juk visi stovi spūstyje ne šiaip sau. Kelių eismo taisyklės sugalvotos ne veltui – būkime draugiški, tolerantiški ir daugiau kantrybės – būtent jos mums labai trūksta.“
