Portalas lrytas.lt pasidomėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių, kada miestuose bus iš esmės tvarkomos ne tik po žiemos, bet jau kurį laiką atsivėrusios duobės.
Laukia, kada darbą pradės asfalto gamyklos
Kadangi savivaldybės jau žino, koks bus šiųmetis biudžetas, aiškėja, kiek miestai skirs kelių remontui ir tiesimui. Pavyzdžiui, tokiems darbams Vilnius iš biudžeto yra numatęs per 25 mln. eurų.
„Žiemos sezono metu visas dėmesys skiriamas pavojų eismo saugumui galinčioms sukelti duobėms, jų tvarkymo eiliškumas sudaromas vertinant eismo srautų intensyvumą ir ar tomis gatvėmis, kuriose yra duobių, važiuoja viešasis transportas“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.
Kadangi duobės šaltuoju metų laiku užtaisomos laikinosiomis priemonėmis, rimtesni remonto darbai planuojami pavasarį, kai oro temperatūra nusistovės ir pradės dirbti asfalto gamyklos.
Tuomet bus tikrinama, kuriose gatvėse dėl temperatūrų svyravimų susidarė duobės ir taip prioritetine tvarka jos bus tvarkomos. Pirmiausia bus remontuojamos duobės pagrindinėse mieste gatvėse ir ten, kur eismas intensyviausias.
Vilniaus kelius prižiūrinti bendrovė „Grinda“ kartais taip pat skelbia, kad šaltuoju asfaltu duobės yra laikinai suremontuojamos, tačiau gyventojų skundai nerimsta.
„Kasdien remontuojame atsiveriančias avarines – gilesnes, didesnes ar eismo saugumui pavojų keliančias duobes, pirmiausia didelio eismo intensyvumo gatvėse. Aptarnaujame centrinę (Senamiestis, Naujamiestis, Šnipiškės ir Žvėrynas) ir Šiaurinę (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis) miesto dalis“, – feisbuke rašo atstovai.
Miesto savivaldybės pasiteiravus, kurios konkrečiai gatvės sulauks dėmesio, atstovas patikino, kad tokio sąrašo daryti neverta – bus sprendžiama pagal situaciją pavasarį.
Tačiau gatvių remonto prioritetą nustato gatvių kategorijos. Pavyzdžiui, pirmiausia tvarkoma A kategorijos gatvės. Į šią kategoriją įeina Tūkstantmečio g., Oslo g., Vilniaus g. Grigiškėse, Geležinio Vilko g., Žirnių g., Minsko pl. ir t.t.
Kelius tenka „lopyti“ ir Klaipėdai bei Kaunui
Šiemet Klaipėda miesto asfalto dangų priežiūrai ir duobių remontui pasiruošusi skirti apie 1,2 mln. eurų. Iš jų – 400 tūkst. eurų planuoja panaudoti daugiabučių namų kiemų ir įvažiuojamųjų kelių dangų priežiūrai.
Atstovai taip pat patikino, kad žiemą stengiamasi užtaisyti pavojingesnes duobes šaltu asfaltu, o rimtesnių darbų imsis pavasarį. Manoma, kad tai galėtų būti apie kovą – mat būtent tokiu metu bent kelerius paskutinius metus pradėjo veikti asfalto gamyklos.
„Pirmumo tvarka remontuojamos magistralinės gatvės ir gatvės, kuriomis vyksta visuomeninio transporto judėjimas (Taikos pr., Šilutės pl., Herkaus Manto g., Liepojos g. ir kt.). Taip pat iki vasaros sezono pradžios suremontuojamos automobilių aikštelės paplūdimiuose ir privažiavimo gatvės“, – rašoma uostamiesčio savivaldybės atsakyme.
Kaunas taip pat žada tvarkyti gatves pagal turimus prioritetus.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis taip pat pasidalijo šiųmečiais planais. Šiemet gatvių, tiltų ir viadukų remontams miestas skirs apie 32 mln. eurų, iš jų – 12 mln. sudarys Lietuvos automobilių kelių direkcijos skiriamos lėšos.
„Šiemet bus užbaigta tvarkyti P. Lukšio, S. Žukausko, Alyvų, Marių, Vilniaus, Romainių ir Linkuvos gatves. Didžiojoje dalyje jų atnaujinamos požeminės komunikacijos, asfalto danga ir takai. Tarp planuojamų tvarkyti didžiųjų gatvių – atkarpa Savanorių prospekte nuo Pramonės iki Taikos prospekto“, – dėstė A.Pakalniškis.
Kaip minėjo atstovas, prioritetai yra keli: eismo intensyvumas, viešasis transportas, ar su gatve ribojasi švietimo ir sveikatos įstaigos.
Kiek dar teks prakirsti padangų?
Tačiau nusidėvėjusius ir prastos būklės kelius kentėti teks dar ilgiau. Kaip „Lietuvos ryto“ televizijai sakė „Lietuvos kelių“ vadovas Šarūnas Frolenka, beveik pusės kelių kokybė neatitinka nustatytų normų.
Situaciją apsunkina ir tai, kad bene 40 proc. prastos būklės kelių blogėjimo sustabdyti neišeina, o dėl infrastruktūros gerinimu taip pat nėra daug optimizmo.
Šiemet Susisiekimo ministerija Lietuvos kelių paprastiesiems remontams bei tiltų ir viadukų rekonstrukcijai skirs didžiausią finansavimą per pastaruosius penkerius metus – 118,8 mln. eurų.
Palyginti su 2018 m., šiais metais paprastiesiems kelių remontams numatyta beveik 5 kartus daugiau kelių rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui – 2,5 karto daugiau (65 mln. eurų), prastos būklės tiltams ir viadukams tvarkyti – 9 kartus daugiau lėšų (58,8 mln. eurų). Be to, stambiems tiltų projektams magistraliniuose keliuose šiemet numatyta 33,1 mln. eurų, rašoma ministerijos pranešime.
