„Apžiūra buvo vykdoma prieš savaitę. Apribota, kokio svorio transporto priemonės galėjo judėt. Tiltas buvo apžiūrėtas ir nebuvo įžvelgta grėsmė. Vienas iš dalykų, kas galėjo nutikti – naktį pravažiuoti svorį viršijantį transporto priemonė. Kameros Kėdainiuose esančios tikrinamos, tikiuosi, atsakymai bus rasti“, – antradienį žurnalistams sakė M. Skuodis.
Ministras teigė, kad žinia apie nelaimę Kėdainiuose jį „ryte išmušė iš vėžių“, nes šiuos tiltus buvo apžiūrėjęs anksčiau.
„Kalbant apie Kėdainių tiltą konkretų, esu patikintas Kelių direkcijos vadovybės, kuri šiuo metu lankosi Kėdainiuose (su jais turėsiu popiet susitikimą), kad projektavimas vykdomas. Kalbėsiu su projektuotojais, kad kuo greičiau galėtume tvarkyti“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, Lietuvoje yra apie 70–80 prastos būklės tiltų ir jų vienu metu sutvarkyti neįmanoma. Pernai buvo sutvarkyta apie 40–50 tiltų bei viadukų, šiemet planuojama remontuoti dar tris dešimtis.
„Tikrai finansavimas prioriteto tvarka nukreipiamas ten. Tai reiškia negalime žvyrkelių kiek norime išasfaltuoti, galbūt ir būklei skirti tiek dėmesio. Turime skirti prioritetą ten, kur saugumas“, – sakė M. Skuodis.
Kėdainiuose antradienio rytą įgriuvus tiltui, Lietuvos automobilių kelių direkcija tvirtina, kad jo sija galėjo būti pažeista dėl tiltu važiavusio sunkiasvorio transporto, viršijus leistiną masę.
Kėdainių rajono savivaldybė antradienį paskelbė, kad matant padidėjusį tiltų, o ypač įgriuvusiojo, apkrovimą, ji praėjusiais metais du kartus kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad būtų įvertinta objekto būklė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad incidentas Kėdainiuose verčia susirūpinti mažėjančiu finansavimu šalies tiltų ir viadukų priežiūrai.
„Rytoj Vyriausybė ketina tvirtinti trimetę Kelių priežiūros ir plėtros programą, o joje 2023 metams keliams numatyta suma yra tokia pati kaip ir 2022 metais – 543,1 milijonų eurų, o 2024 ir 2025 metais – dar mažesnė nei šiemet, 521,9 milijonų eurų“, – komentare BNS teigė M. Sinkevičius.
„Pasirodo, šalyje yra net 73 blogos būklės tiltai ir viadukai. Tai – Susisiekimo ministerijos įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 metų duomenys. Tos pačios ministerijos, kuri Vyriausybei siūlo dar labiau sumažinti finansavimą keliams“, – pridūrė jis.
Kėdainiuose antradienio rytą įgriuvus tiltui, Lietuvos automobilių kelių direkcija tvirtina, kad jo sija galėjo būti pažeista dėl tiltu važiavusio sunkiasvorio transporto, viršijus leistiną masę.
Kėdainių rajono savivaldybė antradienį paskelbė, kad matant padidėjusį tiltų, o ypač įgriuvusiojo, apkrovimą, ji praėjusiais metais du kartus kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad būtų įvertinta objekto būklė.
Seimo demokratai prašo premjerės ir ministro viešo paaiškinimo
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai, reaguodami į antradienį Kėdainiuose įgriuvusį pagrindinį tiltą, vedantį į šį miestą, kreipiasi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir susisiekimo ministrą Marių Skuodį. Parlamentarai prašo jų viešai paaiškinti visuomenei, dėl kieno galimų nekompetencijos ir neveikimo įvyko ši nelaimė bei kokių skubių priemonių imsis sutvarkant tiltą.
„Tai įvykis, kuris galėjo privesti ir prie kur kas tragiškesnių pasekmių. Sugriuvo pagrindinė į miestą vedanti arterija, kuria kasdien važiuoja šimtai transporto priemonių, eina daugybė pėsčiųjų. Šiuo tiltu eismas vyksta be sustojimo. Apskritai kalbant, Lietuvos kelių padėtis ir jų infrastruktūros tvarkymo darbai per pastaruosius metus Lietuvoje jau tampa apgailėtini ir mūsų šalies „gėda“. Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos vadovybė turi prisiimti atsakomybę, imtis aktyvumo ir ryžtingumo sprendžiant šią situaciją ir nesidangstyti vien tik už Kelių direkcijos“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.
Anot pranešimo žiniasklaidai, įdemokratus antradienį kreipėsi Kėdainių gyventojai, kurie nurodo, kad šiuo metu mieste yra uždaryti du pagrindiniai tiltai per Nevėžio upę, situacija susiekti automobiliais ir nuvykti iš vienos miesto dalies į kitą tapo itin sudėtinga, žmonėms tenka į darbus, mokymo įstaigas, gydymo įstaigas ir kitas vietoves vykti aplinkeliais, sugaišti daug papildomo laiko, patirti neplanuotų finansinių išlaidų ir kitų nepatogumų.
Demokratų teigimu, Vyriausybė turi nedelsiant imtis priemonių, kad būtų skirtos lėšos įgriuvusio tilto avarinės būklės šalinimui ir užtikrintos lėšos jo rekonstrukcijai, taip pat neatidėliojant paspartinti tilto renovacijos darbus. Be to, prašoma spartinti ir kito Kėdainiuose renovuojamo tilto per Nevėžį ties Vilainių gyvenviete darbus, kurie taip pat užsitęsė per ilgai.
Parlamentarų žiniomis, dėl blogos tilto būklės ir jo rekonstrukcijos anksčiau Kėdainių rajono savivaldybės atstovai raštu kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją bei Susisiekimo ministeriją, tačiau jau du mėnesiai kaip negauna atsakymų. Be to, jų teigimu, apie apgailėtiną tilto būklę buvo informuotas pats ministras M. Skuodis jam dar vasaros pradžioje lankantis Kėdainiuose, tačiau, kaip rodo šios dienos įvykiai, problema laiku nebuvo išspręsta.
Anot pranešimo žiniasklaidai, demokratai pabrėžia, kad tai jau ne pirma situacija šalyje, kai su kelių infrastruktūros darbais nesusitvarko ministras Marius Skuodis.
„Iki pat šiol Vievyje renovuojamo viaduko situacija klimpsta neišpildytų Susisiekimo ministerijos vadovybės pažadų liūne. Susisiekimo ministrui M. Skuodžiui nesugebant operatyviai spręsti neracionalų eismo organizavimą ties Vieviu, šio miesto bei apylinkių gyventojai ir kiti vairuotojai kiekvieną dieną dėl neatnaujinto transporto patiria iki 25 tūkst. Eur papildomų išlaidų degalams, didėja rizika laiku nesulaukti tarnybų pagalbos dėl organizuoto eismo apylankomis, regione veikiančios įmonės patiria papildomas veiklos išlaidas, dalis kaimiškose vietovėse gyvenančių moksleivių yra priversti atsisakyti savo popamokinės veiklos, būrelių lankymo dėl tėvams nepakeliamai išaugusių transporto išlaidų“, – teigia parlamentaras Linas Kukuraitis.
