Pėsčiųjų atstovas: atšvaitas prie kuprinės svarbu, tačiau tai – dar ne viskas

Pėsčiųjų asociacijos prezidentas Eduardas Kriščiūnas atsako, kokius atšvaitus rinktis, kur juos pritvirtinti ir kokias klaidas dažnai daro pėstieji.

Pėstieji privalo atsižvelgti į kelias taisykles:

E. Kriščiūnas pastebi, kad atšvaitų naudojimas dar nereiškia, kad esame saugesni. Ne mažiau svarbu įsitikinti, kad atšvaitai iš tiesų yra matomi.

„Kai kurie žmonės pamiršta, kad atšvaito paskirtis – ne papuošti, o apsaugoti ir mėgina jį segtis ne visai tinkamose vietose. Atšvaitai turi būti pritvirtinti ten, kur jų neuždengia drabužiai, kuprinė ar kiti daiktai.

Jeigu atšvaitą kas kartą vis iš naujo segsime prie paltų ar rankinių, tikimybė, kad jį per skubėjimą pritvirtinsime netinkamai, per aukštai ar per žemai, netyčia uždengsime šaliku ar kitu aksesuaru, išauga.

Patirtis rodo, kad saugiausia ir patogiausia atšvaitus prisiūti prie viršutinių rūbų taip, kad šie matytųsi iš visų pusių. Taip pat perkant žieminius drabužius, verta pasirūpinti, kad jie būtų su šviesą atspindinčiomis detalėmis. Tada žmogus bus dar geriau matomas“, – pataria E. Kriščiūnas.

Jo teigimu, ruošiantis į gatvę išeiti tamsiuoju metu, privalu į situaciją pažvelgti iš vairuotojo perspektyvos. Ten, kur nėra šaligatvių, užmiestyje reikia eiti kaire kelio puse, t. y. priešinga eismui kryptimi. Jeigu atšvaitas pritvirtintas tik ties nugara, pavyzdžiui, prisegtas prie mokyklinės kuprinės, yra rizika, kad artėjantis automobilis jo tinkamai neapšvies. Taigi, ant kuprinės ar rankinės pritvirtintas atšvaitas galėtų būti tik papildomas, o ne pagrindinis šviesą atspindintis elementas.

Jis pabrėžia, kad į atšvaitų parinkimą ir tvirtinimą ypatingą dėmesį turėtų atkreipti tėveliai, kurių vaikai savarankiškai keliauja į mokyklą ar iš jos.

„Tėvai privalo pasirūpinti, kad viršutiniai vaikų rūbai gerai atspindėtų šviesą. Taip pat kasdien reikia patikrinti, ar prie kuprinės ar palto pritvirtinti vaiko atšvaitai yra savo vietoje, gerai matomi ir jų niekas neužstoja“, – akcentuoja Pėsčiųjų asociacijos prezidentas.

Pašnekovas teigia, kad pėstieji daro dar vieną pavojingą klaidą, kuri gali kainuoti gyvybę. „Kai kurie laikosi klaidingos nuostatos: esą pėstieji yra matomi vairuotojams, nes patys pastebi atvažiuojančių automobilių šviesas. Tai sukuria apgaulingą saugumo jausmą.

Kai eismo sąlygos blogos, vairuotojas žvelgia pro šlapią, aprasojusį stiklą, automobilio šviesos apšviečia tik nedidelį plotą. Jeigu pėsčiasis nesiima visų būtinų saugumo priemonių, vairuotojas gali jo nepamatyti“.

E. Kriščiūnas prisimena pavojingą situaciją, įvykusią dėl pėsčiojo kaltės. „Kartą, važiuojant neapšviestu keliu, maždaug 20 metrų atstumu prieš automobilį išniro neblaivus, situacijoje nesiorientuojantis pėsčiasis. Jis keliavo važiuojamąja kelio dalimi, pagal eismo kryptį. Nesegėjo atšvaitų ir nematė atvažiuojančio automobilio.

Turėjau tik du pasirinkimus. Partrenkti žmogų, arba mestis į priešingą kelio pusę. Pasirinkau antrąjį variantą. Laimei, viskas susiklostė laimingai, kitų automobilių kelyje nebuvo“, – pasakoja pėsčiųjų atstovas.

Deja, nemažai daliai žmonių neatsargios kelionės užmiesčio keliais baigiasi tragiškai. „Jeigu pėsčiasis nesegi atšvaito, vairuotojui praktiškai neįmanoma jo pastebėti laiku, todėl gali įvykti mirtinas susidūrimas.

Neabejoju, kad laikantis kelių eismo taisyklių ir atsakingai segint atšvaitus, skaudžių įvykių Lietuvos keliuose būtų gerokai mažiau“, – teigia E. Kriščiūnas.