Eismo saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad analizuojant vaikų ir paauglių atšvaitų naudojimo įgūdžius, daugiau žinių apie atšvaitus turi ir juos naudoja pradinių klasių mokiniai. Tuo tarpu vyresnių mokinių įgūdžiai yra prastesni.
Ši problema „pasiveja“ ir suaugusiuosius: jauni, 18–35 metų žmonės bene rečiausiai naudoja atšvaitus. Socialinis psichologas Edvardas Šidlauskas gilinasi į tokio elgesio priežastis ir atsako, kas galėtų pagerinti situaciją.
Įtakos turi lyčių vaidmenys
Paklaustas, kokios priežastys lemia atšvaitų nesegėjimą jaunimo tarpe, E. Šidlauskas akcentuoja polinkį rizikuoti.
„Nemažai jaunų žmonių atsainiau vertina savo gyvybę ir sveikatą. Šiame kontekste išsiskiria vyrai. Kartais įvairios rizikos, tokios kaip vairavimas neprisisegus saugos diržo, viršijant leistiną greitį ar atšvaitų nesegėjimas, yra bandymas kompensuoti tariamą vyriškumo trūkumą.
Jeigu žmogus mano, kad neatitinka visuomenėje arba jo socialiame rate susiformavusių jėgos, drąsos, statuso standartų, pasireiškia vadinamasis mačizmo mentalitetas. Įsivaizduojami trūkumai kompensuojami ignoruojant taisykles, užsiimant rizikingu elgesiu.
Taigi, atsisakymas segėti atšvaitą, saugumo rekomendacijų, eismo taisyklių nepaisymas, gali būti tokio mentaliteto pasekmė“, – aiškina psichologas.
„Tuo tarpu moterys yra atsakingesnės, socialesnės. Jos dažniau laikosi taisyklių, todėl keliaudamos dviračiu ar pėsčiomis, atšvaitus prisisega dažniau nei jų bendraamžiai vyrai. Žinoma, negalime suabsoliutinti visos šios grupės“. Psichologo teigimu, dalis moterų rizikuoja ir nesegi atšvaitų dėl draugų, artimųjų įtakos, šeimoje suformuotų įpročių.
Poreikis maištauti ar švietimo trūkumas?
E. Šidlauskas atkreipia dėmesį, kad daugelis jaunų žmonių įgūdžius ar jų nebuvimą atsineša iš paauglystės laikotarpio.
„Kalbame apie tai, kad atšvaitų nesegi jauni žmonės. Dalis jų yra tik ką peržengę paauglystės slenkstį. Esminė užduotis šiame tarpsnyje – atsiskirti nuo autoritetų ir rasti alternatyvias savo versijas. Tai dažnai pasireiškia kaip iššaukiantys, pavojingi veiksmai.
Nors poreikį maištauti, išreikšti save kita forma, pirmiausia siejama su paauglyste, šiuos veiksmus galime priskirti 18–35 metų amžiaus žmonių, grupei“, – nurodo pašnekovas.
Psichologas poreikį ignoruoti taisykles taip pat sieja su sąmoningumo trūkumu. „Impulsyvūs veiksmai, tiek vyrų, tiek moterų tarpe, atspindi švietimo trūkumą.
Kuo visuomenė labiau išsilavinusi, tuo ji laisvesnė nuo stereotipų ir impulsyvaus elgesio. Kartu tai reiškia mažiau nelaimių kelyje. Sąmoningi eismo dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus, supranta atšvaitų svarbą, saugo savo ir kitų gyvybes“.
Moralizavimas nepadės
E. Šidlauskas išskiria kelias sąlygas, kurios gali padėti paskatinti jaunų žmonių sąmoningumą ir atšvaitų segėjimą. Tai gali būti autoriteto pavyzdys arba malonus paskatinimas.
„Šiandien sunku būti autoritetu. Gyvename laikotarpyje, kuriame vyksta vertybių perkainojimas. Žmonės įtariai žiūri į bandymą iš viršaus nuleisti taisykles. Pamokslaujantis tonas neveikia nei paauglių, nei suaugusiųjų.
Autoritetu tapsime tik suradę bendrą interesų tašką. Kalbėdami su žmogumi apie tai, kas jam aktualu, stengiantis jį sudominti. Autoritetu gali būti bendraamžiai ar nuomonės formuotojai – svarbiausia, kad jie neštų teisingą žinutę apie saugumą ir atšvaitus“.
Taip pat verta ieškoti būdų paskatinti už gerą elgesį. „Viename JAV mieste metus laiko buvo vykdomas eksperimentas: kelių policininkai sustabdydavo drausmingus vairuotojus bei pėsčiuosius ir jiems padėkodavo, įteikdavo mažą dovaną – bilietą į kiną“.
Pasak E. Šidlausko, eksperimento rezultatai parodė, kad avaringumas ir smulkių administracinių nusikaltimų skaičius gerokai sumažėjo, pagerėjo bendra saugumo situacija.
„Apie atšvaitus su žmonėmis komunikuoti reikia jų kalba. Draugiškai paskatinant, naudojant jiems priimtinas komunikacijos priemones. Neabejoju, kad tai paskatintų praktikuoti saugų, atsakingą elgesį eisme ir kitose gyvenimo srityse“, – teigia psichologas.
