Valstybinės reikšmės kelių tinkle yra apie 40 proc. blogos dangos asfalto kelių, priminė A.Vilkelis. Orų permainos juos dar padaro prastesnius: kai dėl neigiamos temperatūros plyšeliuose vanduo užšąlą, o atšilus – ištirpsta, tose vietose susidaro išdaužos, duobės.
Ypač artėjant pavasariui vairuotojai pastebi, kad jų vis daugėja. Anot pašnekovų, tai yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių kelių dangos pokyčius.
„Geografinė padėtis ir lemia tai, jog sunku užtikrinti gerą dangos būklę Lietuvos keliuose“, – sakė jis. Pavyzdžiui, Skandinavijoje ar kaimyninėse šalyse orų pokyčiai nėra tokie dažni. Tuo metu Lietuvoje orai keičiasi keliasdešimt kartų per sezoną.
Kol kas sinoptikai žada, kad šalyje laikysis teigiama oro temperatūra. Jei taip ir nutiks, jau dabar gali atsirasti daugiau išdaužų.
Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad kelininkai laikinai tokias pavojingas vietas užtaiso šaltu asfaltu. Tiesa, atėjus pavasariui darbuotojai tokias vietas užasfaltuos. Tik atšilus orams pasimatys, kiek reikės įdėti darbo.
„Pernai taip pat buvo taip, kad ilgesnį laiką Šiaurės Lietuvoje buvo šilčiau, tai kelininkai privalėjo iki pavasario laikinai užtaisyti, kad vairuotojai neprasikirstų padangų ar kelias būtų saugus“, – sakė A.Vilkelis.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, jei išsilaikys kiek ilgiau teigiama oro temperatūra, tai dangos magistraliniuose ar rajoniniuose keliuose bus šlapios. Kadangi šalikelėse bus susikaupusio sniego ir jis ištirps, gali būti didesnis kiekis. Jei įvažiuojama į tokią vietą, automobilis tampa nevaldomas. Reikia išlaikyti budrumą net tada, kai oro temperatūra bus teigiama“, – pasidalijo komentaru.
Tokiose vietose vairuotojams itin pavojinga atliekant lenkimo manevrus.
Tuo metu P.Džervus taip pat atkreipė dėmesį, kad eismo sąlygos sudėtingos – tenka dirbti pilnu pajėgumu. Štai prieš kelias dienas vienu metu Lietuvoje dirbo 180 technikos, tačiau viskas taip greitai nevyksta.
Jis priminė, kad prižiūrima apie 20 tūkst. kilometrų kelio, tad tai yra didelis skaičius. Pastarosiomis dienomis keliai pasidengę plikledžiu ir yra vandens, tad darbų mastas nemažas.
„Eismas intensyvus ir kai kurie vairuotojai, mano manymu, lekia per greitai“, – dėstė P.Džervus.
Kalbėdamas apie iš Maroko atvežtos druskos kokybę, patikino, kad ja negali skųstis: „Jos laboratoriniai tyrimai geri ir nesuprantama, kaip natrio chloridas gali būti įvairus – jis visur vienodas“.
„Iš Maroko atvežta druska atitinka visus reikalavimus, pirkimo sąlygas: žiūrėjome, kaip laboratorijoje dirbo ant kelio ir net sakyčiau, kad ji geresnė už baltarusišką, nes mažiau smulkių ir kietų netirpstančių detalių ir švaresnė. Tikrai gera druska“, – komentavo atstovas.
