Vairavimo instruktorius, saugaus eismo ekspertas Valdas Šlepikas atsako, ar išgėrus egzistuoja saugus greitis ir kodėl nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų kelionės nakties metu yra ypač pavojingos.
Vairavimas ir svaigalai – nesuderinami
Saugaus eismo ekspertas V. Šlepikas pabrėžia, kad alkoholis ir vairavimas nėra suderinami tarpusavyje.
„Neblaivios būklės vairuoti negalima, nepriklausomai, už lango diena ar naktis. Net suvartojus gana nedidelį alkoholio kiekį, ilgėja reakcijos laikas, mažėja apžvalgos kampas, silpnėja koordinacija, ilgėja sprendimų priėmimo laikas ar net tinkamas jų pasirinkimas, mažėja pastabumas įvairiems pavojams
Didelė rizika, kad neblaivus žmogus nepastebės kelią kertančio pėsčiojo, neapskaičiuos saugaus atstumo tarp kitų automobilių, nekreips dėmesio į eismo ženklus“.
V. Šlepikas atkreipia dėmesį, kad tamsiuoju paros metu minėtos problemos yra dar intensyvesnės. Sąlygas dar pablogina šaltasis metų laikas.
„Kai orai nepalankūs, daug kritulių, kelio danga slidi, matomumas blogas ir dieną, ir naktį. Sutemus, dėl sudėtingų kelio sąlygų ir didelės alkoholio koncentracijos kraujyje, sunkiau laiku identifikuoti kliūtis, prognozuoti situaciją. Pavyzdžiui, suprastėjusį ratų sukibimą su kelio danga“.
Apsvaigus dingsta atsargumo jausmas
Nors leistina alkoholio koncentracijos kraujyje riba, 0,4 promilės, šia riba piktnaudžiauti nevalia. „Nereikia skaičiuoti, kiek ko išgerti, kad jos neviršytume. Juk yra senas senas posakis: jeigu vairuoji – nevartok, o jie yra poreikis pavartoti – nevairuok“, – sako specialistas.
Jo teigimu, pagrindinė ir svarbiausia priežastis, dėl ko draudžiama vairuoti neblaiviems asmenims – prarandamas atsargumo jausmas.
„Ne veltui sakoma, kad žmonės „paima ant drąsos“ – kad kelelis nedulkėtų, kad lengviau vairuotųsi. Neretai jie išgeria tiek, kad net patys nebejaučia, kaip stipriai sutrinka koordinacija, aplinkos suvokimas. Tai labai kenkia žmogaus adekvatumui: jis nebegali įvertinti situacijos kelyje, laiku imtis atitinkamų sprendimų ir veiksmų“.
Specialisto teigimu, važiuojant išgėrus nakties tamsoje, drąsa galbūt padidėja: atsiranda iliuzija, kad joje pavyks pasislėpti. Deja, esant blogam matomumui, vairuotojus veikia papildomi veiksniai.
„Žmogus toks sutvėrimas, kad reaguoja į aštrius pojūčius, netikėtus garsus, vaizdus. Kai asmuo neblaivus, reakcija į netikėtus dirgiklius dažnai paaštrėja. Puikus pavyzdys – akinančios automobilių žibintų šviesos.
Vairuotojai žino, kad negalima žiūrėti į atvažiuojančių automobilių šviesas, jos gali sutrukdyti net blaiviame stovyje. Pavartojus svaigiųjų gėrimų, suvaldyti save bus dar sudėtingiau ir užsižiūrėjus, šviesos gali smarkiai apakinti. Kontroliuoti automobilį tokioje situacijoje, ypač, jei yra žiema, kelias slidus, labai pavojinga“, – įspėja V. Šlepikas.
Ar egzistuoja saugus greitis?
Pašnekovas teigia, kad pavartojus alkoholio, gali būti išlaisvinamas ir agresyvumas. „Atsiranda ne tik daugiau drąsos, bet ir nepakantos kitiems eismo dalyviams: aš moku važiuoti, o visi kiti ne. Norisi smarkiau paspausti tą dešinįjį – greičio pedalą“.
V. Šlepikas primena, kad keliaujant reikia atskirti dvi sąvokas – saugus ir leistinas greitis.
„Visiems žinoma, kad esant prastesnėms eismo sąlygoms, blogam matomumui, nustatytas maksimalus leistinas greitis dažnai nėra saugus. Vairuotojai privalo atsižvelgti į aplinką ir pasirinkti saugų važiavimo greitį.
Net blaivūs, sveiki vairuotojai ne visada tinkamai jį įvertina. O kai žmogus apsvaigęs nuo alkoholio, apie saugų greitį kalbėti prasmės nėra. Neblaivus vairuotojas ir saugus keliavimas automobiliu yra visiškai nesuderinamos sąvokos“, – pabrėžia saugaus eismo ekspertas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
