Druska iš Maroko – dar veiksmingesnė
Kai šalyje suintensyvėjo snygis ir pustymas, sostinės gatves prižiūrinti „Grinda“ mieste per parą išbarstė apie 1000 tonų druskos. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė „Kelių priežiūra“ tuo pačiu metu visoje Lietuvoje galimai išbarstė apie 3000 tonų druskos, patikino atstovas.
Kaip aiškino „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius, kai smarkiai sninga, renkamasi kelią tik nuvalyti, bet nebarstyti druska ar druskos mišiniu. „Mes labai aiškiai žinojome, kad laukia intensyvus smygis, daugiausia dėmesio skyrėme sniego valymui barstytuvais, kad likęs sniegas nesušoktų į gumulus. Taip pat truputį naudojome smėlio ir druskos mišinio, nes lis leidžia sniegą palaikyti purų“, – apie dar praėjusią savaitę prasidėjusį snygį komentavo jis.
„Turėjome tam tikras lenktynes su sniego malūnais, kai šitaip sninga, vietomis buvo neramu“, – pridūrė E.Steponavičius. Kai snygis baigiasi, įprastai tik tada gatvėse barstoma druska ar jos mišinys su smėliu.
Kalbėdamas apie barstoma druską, radijo laidos dalyvis sakė, jog bendraujant su sostinėje dirbančiais teritorijų tvarkytojais, girdima, kad afrikietiška druska veikia net efektyviau, nei anksčiau buvusi baltarusiška. Jo aiškinimu, druska iš Maroko turi didesnę koncentraciją, toks granulių dydis taip pat veikia efektyviau.
„Kainą lyginti sunku, nes situacija pasikeitusi ir skirtingi tiekėjai įvertina tiek druskos išgavimo, tiek transportavimo kaštus. Šiuo metu visa Lietuva perka afrikietišką druską, perkam už 86 eurus už toną, neįskaičius pridėtinės vertės mokesčio“, – dėstė jis.
AB „Kelių priežiūros“ atstovas Petras Džervus taip pat patvirtino, kad šiuo metu naudojama afrikietiška, druska atvežta iš Maroko.
Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui suabejojus afrikietiškos druskos veikimo efektyvumu, atstovas atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, iš kur druska atvežta – sniegą turėtų tirpinti.
Laboratorijoje atlikus druskos iš Maroko savybių tyrimą, kokybė pagal sudėtį netgi „geresnė ir tikresnė“ už baltarusišką – joje mažiau priemaišų. Dėl to fiksuojamas atvirkštinis rezultatas: jei oro temperatūra yra iki penkių laipsnių šalčio, Maroko druska sniegą tirpdo geriau.
Rezultatas netenkina – kur klaidos?
Į „Žinių radijo“ studiją paskambinęs klausytojas Tomas piktinosi, kad per pūgas Klaipėdoje – įmonių „tragikomiškas žvilgsnis į viską“. Anot jo, per tris eismo juostas važiavo keturios sniego valymo ir barstymo mašinos, tačiau druskos mišinio gatvėje neberia, o keliai nuvalyti prastai.
E.Steponavičius svarstė, kad greičiausia galėjo būti pasirinkta strategija pagrindines miesto gatves nuvalyti vienu ypu. Tai nėra smerktinas dalykas, patikino jis. „Grinda“ atstovas atkreipė dėmesį, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kiek beriama druskos.
„Dabartinė įranga leidžia išmetamos druskos kiekį reguliuoti, galima paskirstyti gan plačiai per visą gatvę, tai galbūt užtenka kad vienas barstytuvas dirbtų. Kas iš mūsų praktikos pasiteisina, tai jei yra galimybė naudoti prevencinius barstymus, tai mūsų atveju jie būna tikslingi prieš snygį: mažiau susidaro sniego ir jis „neprikempa“, – dėstė pašnekovas.
„Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas paminėjo tą pačią klaidą – kelininkai druską ar jos mišinį beria tiesiai ant sniego, jo net nenuvalę. Kai snygis tęsiasi, sniegas pasidaro sunkus ir automobiliams pravažiuoti pasidaro dar sudėtingiau.
Patyrę darbuotojai žino, kada geriau palaukti, kol nustos snigti, o kada nieko nelaukti ir kibti į darbą. Kartais laukimas pasiteisina ir iškart pasiekiamas geresnis rezultatas.
Pavyzdžiui, „Kelių priežiūros“ atstovas pripažino, kad penktadienį prasidėjus snygiui Klaipėdos rajone turėjo problemų magistralėje ir neišvengė vadinamojo broko. Tačiau dar iki dabar patyrę specialistai nežino, kur padarė klaidą.
P.Džervus sakė nenorintis teisintis, tačiau kelių valymo ir barstymo sėkmė priklauso nuo daugybės priežasčių: meteorologinių sąlygų, sniego gausos, technikos paskirstymo, jų kokybės, kelio dangos ir pan.
Gyventojai, pastebėję slidžius ar nenuvalytus kelio ruožus, gali pranešti trumpuoju numeriu 1871. Anot įmonės, tokiomis sąlygomis nebegalioja įprasti valymo terminų, darbo trukmės, sniego sluoksnio storio ir dangos būklės rodiklių reikalavimai, esą tuomet svarbiausia keliuose išlaikyti eismą.
Per šį sezoną nuobaudų dar nėra gavę, nors skundų sulaukia. „Kelių priežiūra“ kelių būklę stebi naudodamasi skaitmenine sistema. „Į kiekvieną eilinio piliečio skundą neatsakome, bet į kiekvieną skundą sureaguojame. Pavyzdžiui, skundžiamasi, kad toks ir toks kelias yra slidus. Tada įmonė domisi individualiais atvejais.
Trūksta technikos
Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas. paklaustas, kuri bendrovė – „Grinda“ ar „Kelių priežiūra“ dirba geriau, patikino, kad lyginti sunku. Gatvių priežiūra mieste ir užmiestyje skiriasi
Tačiau jo manymu, „Grinda“ paskutiniu metu padarė teigiamų poslinkių – darbas atliekamas kokybiškiau. Tuo metu „Kelių priežiūros“ darbas suprastėjęs, nors ir darbas nėra neatliktas.
Atstovas pastebi, kad žmonės internete neretai skundžiasi dėl nevalytų kelių, tačiau reikia suprasti, kad kiekvienos ant šaligatvio nukritusios snaigės sugaudyti neįmanoma.
Anot jo, šiuo metu technikos keliuose trūksta, tad keliams valyti būtų galima pasisamdyti, pavyzdžiui, kelių tiesimo įmonių, žemdirbių, kitą techniką.
„Tokiais atvejais, kada yra ekstremali padėtis, reikia turėti ir ekstremalų skaičių tos technikos, kuri galėtų tvarkingai dirbti“, – kalbėjo jis. Pridūrė ir tai, kad įmonėje „Kelių priežiūra“ sumažėjus patyrusių darbuotojų, dirba nemažai jaunų kelių priežiūros specialistų.
„Palyginti su tuo, kaip buvo anksčiau, kelių priežiūros lygis paprastėjo. Yra ir gerų dalykų, pavyzdžiui, nėra ribų tarp regionų, kai vienas kelio gabalas nuvalytas, o kitas – ne“, – sakė R. Gradauskas.
Abejoja profesionalumu
Klausytojas Justas kėlė klausimą, kodėl Vilniaus vakariniame aplinkkelyje šoninės eismo juostos valomos taip, kad iš trijų eismo juostų kelyje lieka tik dvi. Jis abejojo, ar vairuotojai išties dirba profesionaliai.
E.Steponavičius tokią situaciją paaiškino. „Kiekvieną gatvę valome palikdami vieną metrą iki borto, nes ten jau dirba gatvių prižiūrėtojai juo rūpinasi: nuo šaligatvių nuverčia sniegą ir paprastai čia jau yra jų atsakomybės, kad mes per daug neužverstume sniego ant šaligatvio“, – komentavo jis.
Pašnekovo teigimu, vairuotojai išties profesionalūs – pavyksta nuvalyti net sunkiai prieinamas vietas. Pavyzdžiui, kiekvieną autobusų stotelę.
P.Džervus pritarė, kad Justo pastaba teisinga – norėtųsi, kad visi keli šimtai darbuotojai būtų vienodai profesionalūs. Tačiau taip nėra, todėl nuolat vykdomi mokymai ir suteikiama įgūdžių.
„Pavyzdžiui, turime amžiną konfliktą su seniūnijomis, gyvenviečių gyventojais, kai jie savo siauras gatves šalia valstybinių kelių nusikasa, o mūsų mašina pralėkusi iš to greičio tą sniegą suverčia vėl atgal ant nukasto šaligatvio“, – sakė jis. Tokie atvejai nemalonūs, tačiau pasitaiko.
Lietuvos vairuotojų sąjungos prezidentas Vigilijus Sadauskas piktinosi, kad kelių priežiūros darbuotojai yra visiškai nekompetentingi, negeba dirbti. Jis taip pat kritikavo, kad įmonių vadovai tėra vadybininkai, nieko neišmanantys šios srities. Jau bene penkerius metus įmonės nesugeba susitvarkyti su iškritusiu sniegu, sakė jis.
„Vadybininkas turi vadeles, bet neturi armijos, nes jam arklys nesuprantamas“, – lygino pašnekovas.
