Specialistas atsako, kokią grėsmę sau ir aplinkiniams kelia apsvaigę pėstieji, ar egzistuoja saugus išgerto alkoholio kiekis ir ko imtis vairuotojams, kelyje pastebėjus neblaivius asmenis.
Numoja į taisykles
Pasiteiravus, kokie pavojai tyko išgėrusių pėsčiųjų, keliaujančių miesto ir užmiesčio keliais, K. Povilaitis pabrėžia, kad pagrindinė bėda – kelių eismo taisyklių nesilaikymas.
„Lietuvos keliuose net blaivūs asmenys ne visada elgiasi pagal taisykles, o paragavus alkoholio, įvairių pažeidimų rizika dar didesnė. Tai ypač aktualu šaltaisiais metų mėnesiais, kai dienos trumpos, matomumas blogas – daugiausia eismo įvykių, kurių metu sužalojami ar žūsta pėstieji, įvyksta tamsiuoju paros metu.
Šaltasis laikotarpis pavojingas dėl dar vienos priežasties. Vis dar išlikęs klaidingas įsitikinimas, kad alkoholis šildo: žmonės juo mėgina malšinti šaltį ir neretai padaugina“.
K. Povilaitis sako norintis tikėti, kad net nuo alkoholio apsvaigę eismo dalyviai elgiasi taisyklingai, segi atšvaitą, rūpinasi savo bei aplinkinių saugumu kelyje, laikosi taisyklių. Deja, realybė kitokia.
„Išgėrę pėstieji pervertina savo galimybes, blogai nustato atstumą nuo kelyje judančių automobilių, neįvertina jų važiavimo greičio. Jie daro įvairius pažeidimus, pavyzdžiui, kerta kelią neleistinoje vietoje ar net atsigula ant kelio“.
Pasak pašnekovo, tai veda prie skaudžių nelaimių, kurių metu kartais nukenčia ne tik apsvaigę asmenys, bet ir vairuotojai.
„Reali situacija – vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo su kelyje šlitinėjančiu ar gulinčiu pėsčiuoju, manevruoja slidžiame, apledėjusiame kelyje. Didelė rizika, kad žmogus netyčia išvažiuos į priešpriešinio eismo juostą ir įvyks autoavarija, kurios taip paprasta išvengti“.
Saugaus alkoholio kiekio nėra
Paklaustas, ar keliaujant pėsčiomis yra saugus alkoholio kiekis, specialistas atkreipia dėmesį į medikų ir mokslininkų rekomendacijas.
„Tyrimai rodo, kad ir mažas alkoholio kiekis kraujyje veikia mūsų gebėjimą prognozuoti situaciją, numatyti grėsmes, laiku į jas reaguoti. Net 0,3 promilės daro įtaką aplinkos suvokimui.
Nors pagal įstatymus, esant tokiai alkoholio koncentracijai kraujyje, dar galima vairuoti transporto priemones, bet koks svaigalų kiekis blogina gebėjimą saugiai elgtis kelyje.
Kiekvieną žmogų alkoholis veikia skirtingai. Jo poveikį papildomai lemia tokie veiksniai, kaip nuovargis, sveikatos būklė. Kalbant apie dalyvavimą eisme, nemanau, kad universaliai saugi svaigalų norma apskritai egzistuoja. Nei pėstiesiems, nei vairuotojams nerekomenduoju kelionių derinti su taure vyno ar bokalu alaus“, – teigia saugaus eismo ekspertas.
Kaip elgtis vairuotojams?
Kalbėdamas apie vairuotojų elgesį šalia važiuojamosios kelio dalies pastebėjus neblaivų asmenį, specialistas atkreipia dėmesį į kelių eismo taisykles. „Kelyje matant kliūtį, negalima pravažiuoti. Privalu ją patraukti ar pašalinti, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams“.
Panašiai reikėtų reaguoti ir į apsvaigusius asmenis. „Raginu būti pilietiškais, nepravažiuoti pro įtartinai besielgiantį pėsčiąjį. Ne teiskime, o padėkime: gal žmogus sublogavo, gal padaugino. Jeigu ignoruosime ir paliksime, yra tikimybė, kad savo kelionės tikslo jis nebepasieks.
Todėl pastebėjus neblaivius asmenis kelyje, svarbu sustoti ir įvertinti situaciją. Esant būtinybei – kreiptis į medikus ar policijos pareigūnus – jie pasirūpins išgėrusio asmens saugumu, kad jis nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams“, – pataria K. Povilaitis.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
