Jau kelias iš eilės paras pajūrio vairuotojai ne tik gaišta laiką rytais gramdydami apšalusius automobilių langų stiklus, bet ir yra priversti rinktis ne leistiną, o saugų greitį. To nepadariusieji dėl patirtų avarijų galėjo kaltinti tik patys save.
Oro ir eismo sąlygos šiomis dienomis pajūryje tikrai ne pačios geriausios. Krentant dulksnai, nedideliam lietui ar sningant, spaudžia kelių laipsnių šaltukas.
Tad nenuostabu, jog vietomis kelių ir gatvių ruožai pasidengė plonu ledu bei pasidarė labai slidūs.
Dauguma pajūrio vairuotojų tinkamai įvertino oro bei sudėtingas eismo sąlygas ir didesnių problemų, be apšalusių mašinų langų stiklų grandymas, išvengė.
Tačiau atsargūs, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo ne visi.
Praėjusį penktadienį Klaipėdos mieste ir rajone įvyko keturios avarijos (nuo 6 iki 9.30 val.). Prasidėjus darbo savaitei, sudėtingiausias vairuotojams buvo pirmadienio rytas. Nuo 6 iki 10 val. policininkai užregistravo 11 eismo įvykių. Medikų pagalbos prireikė vienai moteriai.
Vairuotojai išvadas padarė labai greitai. Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, antradienio rytą avarijų sumažėjo iki minimumo. Nuo 6 iki 10 val. nuo kelio rajone nulėkė tik vienas automobilis. Nukentėjo jo vairuotoja.
Kadangi beveik visi eismo įvykiai yra vadinamieji „metaliniai“, kuriuose daužomos mašinos, o žmonių sužalojimų išvengta, policininkai ne apie visus juos ir sužino. Jei nekyla didesnių keblumų ar nesutarimų, vairuotojai išsiskirsto užpildę eismo įvykių deklaracijas.
Įgūdžių stoka
Paklaustas, ar pajūrio vairuotojų, kaip dažniausiai kasmet prasidėjus šalčiams juokaujant sakoma apie kelininkus, ši žiema neužklupo nepasiruošusių, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika šypsodamasis patikino, kad vairuotojai su pirmaisiais šalčio išbandymais susitvarkė.
„Dėl slidžių kelio dangų avarijų nėra labai daug. Krašto keliuose vienas kitas į griovį nuvažiuoja“, – „Vakarų ekspresui“ sakė M. Džermeika.
Jo teigimu, pagrindinė visų tokių eismo įvykių priežastis – vairavimo įgūdžių stoka.
„Statistika rodo, kad net apie 70 procentų vairuotojų mano, kad jų vairavimo sugebėjimai yra geresni nei vidutinių vairuotojų. Per daug optimistiški įsitikinimai, nes realiai šie įgūdžiai gali net ir vidutiniškų nesiekti.
Dėl to kelyje ir daromos pagrindinės klaidos. Nepasirenkas tinkamas greitis, neįvertinamos eismo ir oro sąlygos, važiuojamoji danga.
Turint mažiau įgūdžių nesuvokiama, kad ir su žieminėmis padangomis transporto priemonės gali slysti. To paties kelio viena atkarpa yra sausa, o kita jau slidi. Reikia lėtinti greitį, o vairuotojas toliau važiuoja leistinu maksimaliu greičiu ir galvoja, jog sugebės išvairuoti. Tačiau kelio sąlygos parodo visą ką kita – posūkyje ir net tiesiame ruože nuslystama nuo kelio“, – tikino M. Džermeika. Verta pasipraktikuoti
Prieš kiekvieną žiemą pareigūnai vairuotojams pataria ne tik prisiminti, kad vasara jau baigėsi, bet ir atnaujinti vairavimo sudėtingomis eismo sąlygomis įgūdžius.
„Yra nemažai įrengtų vairavimo mokymo aikštelių su specialiomis slidžiomis trasomis. Nepatyrę vairuotojai, kurie jaučia, jog jiems gali būti sudėtinga, prieš žiemos sezoną galėtų pasipraktikuoti.
Mes tikrai rekomenduojame visiems į save pažvelgti kritiškai ir realiai įvertinti savo vairavimo sugebėjimus“, – teigė M. Džermeika.
Labiausiai policininkai nepataria pasnigus ar pašalus įgūdžius tobulinti viešose vietose esančiose aikštelėse.
„Mes į tai žiūrime principingai ir nuolat kartojame, kad tam yra specialios aikštelės.
Viešosiose erdvėse automobilių tiesūs ir šoniniais slydimai, „paišomos saulutės“ kelia didžiulį pavojų, mašinos tampa nevaldomos. Tai daroma tyčia, todėl ir suponuoja, jog atliekami chuliganiški veiksmai. Juk tose vietose lankosi kiti asmenys, atvykstantys ir su nepilnamečiais vaikais. Ir visi jie gali nukentėti“, – įspėjo M. Džermeika.
Lietuviai vairuoti moka
Nors panaši situacija yra kiekvienos žiemos pradžioje, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas neabejoja, kad lietuviai vairuoti moka.
„Aišku, yra jaunų ir mažiau patyrusių vairuotojų. Bei tokių, kurie kasdien važinėja tik tuo pačiu maršrutu. Atsiradus kelyje netikėtai ar ekstremaliai situacijai jie pasimeta ir nesuvaldo automobilių.
Bet, mano nuomone, lietuviai yra neblogi vairuotojai ir žino, ką reikia daryti slidžiame kelyje. Mes juk turime žiemą.
Tenka bendrauti su kolegomis kad ir iš Airijos ar Didžiosios Britanijos, kur sniego praktiškai nebūna ir visi atšalus važinėja ne su žieminėmis, o su universaliomis padangomis.
Iškritus sniegui tokiose valstybėse kas antras vairuotojas nuo kelio nuvažiuoja, nes neturi įgūdžių. Lietuviai yra daug kartų geresni vairuotojai“, – gyrė Lietuvos vairuotojus M. Džermeika.
Elementarūs patarimai
Kad klaipėdiečiai moka vairuoti, „Vakarų ekspresą“ patikino ir vairavimo mokyklos „Eiza“ atstovas Dovydas Eiza.
„Per plikledį klaipėdiečiams važiuoti sekasi visai neblogai. Aišku, būna visokių situacijų. Kartais saugaus greičio ir tinkamos distancijos nesilaiko, važiuoja „prisikabinę“ prie kito automobilio.
Vairuojant labai svarbu matyti ne tik tai, kas vyksta prieš akis, bet ir toliau. Paskutinę akimirką jau gali nieko nespėti padaryti.
Prieš sėdant į automobilį reikia įvertinti kelio dangą.
Jei slysta ir vos galima paeiti, tai ir važiuojant bus slidu. Pagrindinis patarimas – važiuoti ramiai. Geriau lėčiau, bet pasiekti tikslą“, – sakė D. Eiza.
Moterys drąsesnės
D. Eizos teigimu, prieš šalčius papildomai pasimokyti vairuoti dažniausiai ateina moterys.
„Vyrams to daryti neleidžia jų ego. Kaip čia taip, juk tiek metų jau vairuoju. O moterys net su savo automobiliais atvažiuoja į pamokas, juos palieka, sėda į mūsų mašinas ir mes joms duodame sunkesnes užduotis. Ir ne tik žiemą, bet ir vasarą.
Treniruojantis patiems „paišant saulutes“, galima ir metus poilsio be vairuotojo pažymėjimo „prisitreniruoti“, – priminė D. Eiza.
Keičiasi ne tik oras
Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad žiemą reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį, stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus.
Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas žiemą turėtų būti apie 40 metrų, t. y. tiek, kiek nuvažiuojama per 3 sekundes.
Laikotarpiu, kai oro temperatūra yra artima nuliui, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Plika akimi jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną.
Dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis, dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį.
Ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledukas, todėl, artėjant prie sankryžų, reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.
Spustelėjus šaltukui, pasikeičia vairavimo sąlygos – kelio dangos temperatūra, automobilių padangų sukibimas su kelio danga. Prieš pradedant kelionę žiemos sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga.
Tai padaryti nesunku. Tik reikia važiuojant paspausti stabdžius, aišku, įsitikinus, kad tai daryti saugu.
Daugiau dėmesio būtina atkreipti į kelio ruožus, padengtus sniego koše, nes būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėse bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo.
Jei automobilį sumėtė, reikėtų neatleisti greičio pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį jį padidinti. Tokioje situacijoje svarbiausia automobilį išlaikyti toje pačioje trajektorijoje.
