Tiesa, signalai nevienodi, o vienoje Vilniaus gatvėje susimaišius per perėją galima žengti ir šviečiant raudonai šviesai.
Regos negalią turintis Alvydas Valenta laukia garsinio signalo, kad galėtų pereiti Savanorių prospekto ir Gerosios Vilties gatvės sankryžą.
Pereiti gatvę pavyko, tačiau išvengti kliūčių – ne. A.Valentos teigimu, paprastas pasivaikščiojimas neregiui vis dar yra iššūkis, o neretai baigiasi ir nelaimingu atsitikimu.
„Šviesoforų signalai nesureguliuoti ir nesigirdi. Kodėl įstrižai perėjau? Todėl, kad eidamas pradžioje perėjos signalą girdžiu, o pabaigoje perėjos, kitoje pusėje, visiškai nesigirdi“, – pabrėžė žurnalistas A.Valenta.
Su A.Valenta pavyko nukeliauti ir prie kitos, Algirdo ir Ševčenkos gatvių, sankryžos, kurioje visai neseniai įrengti nauji šviesoforai. Čia regos negalią turintys žmonės susiduria su kita problema. Garsinis signalas sklinda šviečiant raudonai šviesai. Garso paskirtis – įspėti neregį apie šalia stovintį stulpą.
„Nežinant tą taksėjimą labai lengva sumaišyti su pačiu garsiniu šviesoforo signalu“, – kalbėjo regos negalią turintis vyras.
Specialų mygtuką, kuris uždegtų žalią šviesą ir imtų skleisti jau kitą, šviesoforo signalą, neregys turi pats susirasti ir paspausti.
„Žmogus, kuris nežino, kad tai yra raudona šviesa gali pamanyti, jog dega žalia šviesa ir pereiti per raudoną“, – akcentavo jis.
Panašios problemos ir uostamiestyje. Bene judriausias ir daug iššūkių keliantis yra Taikos prospektas.
„Šioje sankryžoje nėra sureguliuoti šviesoforai. Garsinis signalas yra, bet nesuprasi iš kurios vietos pypsi. Jeigu nueini iki salelės, nežinai, ar galima toliau eiti, nes nėra sureguliuotas garsas“, – paaiškino aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos filialo pirmininkas Mindaugas Triušys.
Aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Paulius Kalvelis sako: „Pagrindinė bėda ta, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai numato tik bendrus principus, kaip įrengti garsinį šviesoforą.“
„Kaip jie turi skleisti garsą, kiek turi būti decibelų, koks turi būti skambėjimo tankis – to niekur nėra. Kiekviena savivaldybė interpretuoja pagal savo supratimą ir kartais gerą valią“, – akcentavo P.Kalvelis.
Anot A.Valentos, dažnai tenka girdėti gyventojų skundus dėl per didelio garso, ypač vasarą: „Bet tikrai nesiveržiame nei į virtuves, nei į miegamuosius, bet tas signalas negali būti per garsus, kadangi mašinų triukšmas visą parą veikia, žmonėms per langus sklinda. Tai, kad tie signalai veiktų ar trukdytų – sunkiai tikėtina.“
Aklųjų ir silpnaregių bendruomenė sutinka, kad bendra ir teisės aktais reglamentuota sistema turi būti visoje Lietuvoje.
„Savivaldybės mastu turėtų būti imta ir padaryta. Manau, kad Susisiekimo ministerijoje tikrai yra reglamentai, kokie tie signalai turi būti ir kaip jie turi veikti. Tiesiog reikia imti ir padaryti“, – dėstė aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos filialo pirmininkas M.Triušys.
„Judu“ eismo organizavimo skyriaus vadovas Robertas Markovskis pabrėžė, kad kokia turėtų būti teisės aktuose nustatyta tvarka – sprendimą turi priimti teisės aktus leidžiančius institucijos, ministerijos. Šiuo atveju Aplinkos arba Susisiekimo ministerija.
Pasiteiravus apie šią problemą, Susisiekimo ministerija komentuoti atsisakė.
„Mes buvome susisiekę su Susisiekimo ministerija ir priėjome vieningos nuomonės, kad šiuo metu standarto, apibrėžiančio šviesoforo skleidžiamus garsus, nėra ir artimiausiu metu bus inicijuojama darbo grupė, kurioje bus aprašyta visa įrengimo tvarka, kad kiekviename mieste būtų maksimaliai įrengta teisingai“, – pažymėjo aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas P.Kalvelis.
Sąjungos pirmininkas mini Vokietijos pavyzdį, kur galioja bendras garsinių šviesoforų įrengimo standartas. Tikimasi, kad per kitus metus bus parengta nauja tvarka, tačiau pereinamasis laikotarpis gali užtrukti bent porą metų.
