Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. šalyje draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Keliuose leidžiama važiuoti tik žieminėmis, demisezoninėmis arba dygliuotomis padangomis.
Lapkričio mėnesį draudžiama eksploatuoti su vasarinėmis padangomis mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi. Visiškai naudoti vasarines padangas draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais.
Automobilio su dygliuotomis padangomis galas turi būti pažymėtas skiriamuoju ženklu – baltu lygiakraščiu trikampiu su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
Automobilių padangoms mažiausias keliamas reikalavimas – žiemą jų protektoriaus gylis nebūtų mažesnis nei 3 mm. Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko jau yra (ar buvo) naudojamos padangos, ir nepamiršti, kad protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją jų būklę – guma gali būti sukietėjusi ir praradusi reikalingas savybes.
Teisingai parinktos ir prižiūrimos padangos turi didelę įtaką eismo saugumui. Kelių policijos pareigūnai pastebi, kad, iškritus pirmam sniegui ar susiformavus ledui, vairuotojus dažnai užklumpa nepasiruošusius ir laiku nepasikeitusius padangų.
Transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų.
Įspėja vairuotojus
Vilniuje veikiančios įmonės „Geros padangos“ vadovas Tautvydas Laurinavičius teigė, kad iki šiol atvyksta vairuotojai, kurie pavasarį nekeitė padangų ir visą sezoną važinėjo su jomis, o dabar nusprendė jas pasikeisti arba net įsigyti naujas žiemines padangas.
Šiais metais padangų keitimo sezonas įmonėje prasidėjo ne spalio viduryje, kaip visada, o tik lapkričio pradžioje. Pasak pašnekovo, iškritus pirmam sniegui beveik visi vairuotojai atvažiavo pasikeisti padangas.
„Padangų keitimas Lietuvoje priklauso nuo oro sąlygų. Jei lauke teigiama temperatūra, vairuotojai niekur neskuba. Dar pastebėjome, kad kai policija ar žiniasklaida pradeda skleisti informaciją apie padangų keitimą, tai vairuotojai po truputį pradeda skambinti ir viskuo domėtis“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė T.Laurinavičius.
Šiais metais vairuotojai pirko ir brangesnes, ir vidutinės klasės padangas. Tie, kurie pirko praeitais metais pigesnes padangas, šiais metais rinkosi tokias pačias. O tie, kas renkasi brangesnes, ieško žinomesnių gamintojų padangas. Ekonominės klasės padangų kainos siekia nuo 52 eurų, vidutinės klasės – 67 eurai, o „premium“ klasės padangų kainos svyruoja nuo 95 eurų.
T.Laurinavičius pabrėžė, kad demisezoninės padangos, kurias itin mėgsta rinktis vairuotojai, nėra skirtos Lietuvos klimatui: „Jų yra prasti parametrai bei sukibimas su slidžia ar apsnigta kelio danga. Jau geriau tegul renkasi taksi paslaugas, o ne rieda su tokiomis padangomis į kelią.“
„Vasarinės padangos išvis neturi jokių sukibimų su keliu. Vairuotojai, iki šiol naudodami vasarines padangas, rizikuoja savo ir aplinkinių sveikata“, – pridūrė jis.
Renkasi universalias padangas
Kaune veikiančios įmonės „Padangosplius“ vadovas Dainius Baniulis teigė, kad iki šiol vairuotojai vyksta pasikeisti padangų ir daugiau atvažiuoja automobilių su itin dėvėtomis padangomis. Tik maža dalis atvažiuoja su vasarinėmis padangomis.
„Dėl nepakeistų padangų gali įvykti akvalangas, pailgėja stabdymo kelias. Universalios padangos turi kietesnį gumos mišinį, todėl ant ledo ar sniego nėra toks geras stabdymo kelias. Kas žiemą važinėja nedaug, gali rinktis šio tipo padangas“, – pažymėjo D.Baniulis.
Kaune šiemet vairuotojai nebuvo linkę taupyti padangoms, bet, anot pašnekovo, didžioji dauguma rinkosi universalias padangas. Jis tikino, kad šie metai buvo rekordiniai per penkerius metus.
„Žmonės atvyksta pasikeisti padangų, nes supranta, kad nėra saugu vairuoti – važiuodami slidinėja, nesijaučia gerai keliuose, bijo, jog panaikins techninę apžiūrą (TA)“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė D.Baniulis.
„Padangosplius“ įmonės vadovas pasakojo, jog sulaukia vairuotojų, kurie atvyksta pasikeisti padangų net žiemos viduryje, pavyzdžiui, sausį, vasarį. Jo nuomone, vairuotojai greičiausiai tai nusprendžia padaryti po įvykusios avarijos.
„Nudrožia padangas“
Klaipėdoje veikiančios įmonės „Padangos ir keitimas“ vadovas Darius Gedminas akcentavo, kad sezonas beveik yra baigtas, tačiau iki šiol sulaukia vairuotojų, kurie atvažiuoja pasikeisti padangų. Kai kurie iš jų atvyksta su tokiomis padangomis, kurių protektoriaus gylis siekia vos 1–2 mm.
„Lietuviai padangas „nudrožia“ sąžiningai – iki nulio. Sausį dar turbūt sulauksime keletą vairuotojų. Kartais ir kovą montuojame padangas. Niekada nėra to paskutinio vairuotojo. Pavyzdžiui, vieną kartą tik liepą nuėmėme dygliuotas padangas“, – prisiminė jis.
D.Gedminas teigė, kad šiais metais Klaipėdoje rengė daugiau reidų, todėl žmonės bijo papulti į pareigūnų rankas – kai kurie iš jų atveža vasarines padangas mašinoje.
„Pradėjus vykdyti reidus buvo labai didelis sujudimas automobilių“, – pabrėžė įmonės „Padangos ir keitimas“ vadovas.
Pasak pašnekovo, vairuotojai iki šiol renkasi padangas, kurios pažymėtos M+S raidėmis, tačiau po truputį linksta link padangų pagal sezoną. D.Gedminas pastebėjo, kad vairuotojai nelinko šiais metais daug išlaidauti ir labiau žiūrėjo į kainą: „Praeitais metais „laisviau taškėsi“ nei šiais.“
„Automobilį ant kelio telaiko tik keturi ratai“, – pridūrė D.Gedminas.
Jo nuomone, padangas pirmiausia reikia keistis dėl saugumo, kad vėliau nekiltų problemų dėl draudimo ar TA.
Surašė protokolus
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas paaiškino, kad policinės priemonės, kurių metu būtų vykdoma tik patikra, ar vairuotojai naudoja tinkamas padangas žiemos sezonui, jau nėra vykdomos.
Tačiau vykdant įvairias kitas policines priemones, pareigūnai stebi situaciją keliuose, automobilių techninę būklę ir padangas.
Vilniaus apskrityje pareigūnai vykdė priemonę, kurios metu buvo tikrinami vairuotojai, ar visi pasikeitė laiku padangas tinkamas žiemos sezonui. Pareigūnai patikrino 320 automobilių, nubaudė 5 vairuotojus. Per priemonę pareigūnai techninės apžiūros nepanaikino nė vienai transporto priemonei.
Pareigūnai, įvykus eismo įvykiui ir įforminant reikalingus dokumentus, atkreipia dėmesį į padangas. Jei jos nebūna pakeistos į sezonui tinkamas, pareigūnai surašo AP protokolą.
„Vairuotojai nurodo įvairias priežastis, dėl ko nepasikeitė padangų. Pavyzdžiui, anksti pakeitus padangas jos greičiau dėvisi, nespėjo, negalėjo, sirgo, oro sąlygos dar leidžia važiuoti vasarinėmis ir t. t. Pastebėjome, kad Vilniaus apskrityje vairuotojai tapo sąmoningesni, supranta galimas skaudžias pasekmes slidžiame kelyje, jei naudojamos netinkamos padangos“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo T.Bražėnas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė minėjo, kad Klaipėdoje nuo šių metų nuo lapkričio 10 d. iki 27 d. surašyta 13 administracinių nusižengimų protokolų vairuotojams, kurių vairuotų transporto priemonių padangos neatitiko nustatytų techninių arba padangų naudojimo reikalavimų.
Iš jų dėl netinkamo padangų protektoriaus rašto gylio surašyti du protokolai – po vieną Klaipėdoje ir Kretingos rajone. Dėl važiavimo žiemai netinkamomis padangomis 11 protokolų – 8 Klaipėdoje, du Klaipėdos rajone ir vienas Skuodo rajone.
Tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., visoje Klaipėdos apskrityje už minimus pažeidimus buvo surašyta 17 administracinių nusižengimų protokolų – 8 dėl netinkamo padangų protektoriaus rašto gylio, 9 – dėl žiemai netinkamų padangų.
Negalios draudimas
Kaip sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, avarijos yra dviejų pobūdžių.
„Matome, kad nemažai yra techninio pobūdžio avarijų – atsitrenkimų aikštelėse, privažiuojamuose keliukuose, rajoniniuose keliuose. Tokie eismo įvykiai atneša mažesnių nuostolių, siekia apie 500–700 eurų, gali augti iki 2 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, koks automobilis ir kokie padaryti nuostoliai. Visgi, kur kas didesnius nuostolius skaičiuoja žmonės, patekę į eismo įvykį, kai nuvažiuojama nuo kelio į griovį, atsitrenkiama į medį ir panašaus pobūdžio.
Dažniausiai tokie įvykiai nutinka rajoniniuose keliuose, kur dar nesidarbuoja barstytuvai, o žmonės vis tiek važiuoja nesisaugodami, lyg tai būtų vasaros kelias. Jei tai brangesnis automobilis, nuostolių sumos gali siekti ir 10 tūkst., ir 50 tūkst. eurų sumas“, – sakė A.Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ ekspertas perspėja, kad itin svarbu įvertinti tai, jog įgūdžiai yra primiršti, visuomet prireikia laiko, kol priprantama prie slidžių kelių, blogo matomumo, ilgesnio stabdymo kelio nei iki pirmojo sniego ir ledo.
„Žinoma, dar kartą norisi priminti ir tai, jog visi vairuotojai jau turėtų būti pasikeitę padangas iš vasarinių į žiemines. Draudimas negalios, jei eismo įvykio priežastis bus dėl nepakeistų padangų. Yra nustatytas saugus alkoholio kiekis vairavimui“, – akcentavo A.Juodeikis.
Specialistų teigimu, vasarinės padangos savo darbines savybes praranda orams atvėsus žemiau nei 7 laipsniai. Jei yra šlapia – prastėja sukibimas su kelio danga, o stabdymo kelias – gerokai pailgėja, o tai gali tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į padangų protektoriaus gylį – pasak pareigūnų, jei jis yra mažesnis nei 3 mm, vairuotojui gresia tokia pat atsakomybė, kaip ir važiuojant sezonui netinkamomis padangomis.
