Vertinant dabartinę situaciją keliuose, verta atsigręžti į netolimą praeitį. Kaip ir kodėl keičiasi eismo įvykių statistika ir ar pėstieji pastaraisiais metais saugesni? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pirmo poskyrio vyriausiasis specialistas Donatas Mankauskas.
Džiaugiasi gerėjančia statistika
Donatas Mankauskas, vertindamas pastarųjų metų eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti pėstieji, statistiką, įvardija teigiamus pokyčius.
„Galime palyginti: per praėjusius 3 – 4 metus turėjome trečdalį žuvusių eismo dalyvių, kurie buvo pėstieji. O šiais metais matome, kad žuvę pėstieji sudaro apie 10 – 15 procentų bendro žuvusiųjų skaičiaus“, – bendrą situaciją apžvelgia policijos atstovas.
Jo nuomone, padėtis gerėja dėl kelių priežasčių, o šiandien matomas rezultatas – mažėjanti žuvusių keliuose statistika – yra ilgalaikių pastangų vaisius.
„Nors vairuotojų daugėja, eismo sąlygos vis intensyvesnės, manau, kad tuo pačiu auga visų eismo dalyvių dėmesingumas, atsakingumas. Galbūt taip yra dėl to, kad ypač daug dėmesio skiriama švietimui – pavyzdžiui, edukaciniams užsiėmimams su mažaisiais eismo dalyviais, darželiuose ir mokyklose“, – svarsto D. Mankauskas.
„Be abejonės, didelę įtaką gerėjančiai eismo saugumo situacijai turi nuolat vykdomos prevencinės priemonės, eismo dalyvių švietimo akcijos socialiniuose tinkluose, socialinės reklamos televizijoje, internete.
Galiausiai, Lietuvoje priimta daug veiksmingų infrastruktūros sprendimų. Gerinamas gatvių apšvietimas, tiesiami pėsčiųjų, dviračių takai, statomi kelių atitvarai. Matome, kad visos šios priemonės duoda ilgalaikę naudą“, – vardija pašnekovas.
Požiūris į atšvaitus pasikeitė
Specialistas prisimena, kad atšvaitus daliai visuomenės teko „prisijaukinti“. „Turėjome laikotarpį, kai buvo masiškai platinami atšvaitai, siekiama, kad kiekvienas gyventojas turėtų po 5 – 6 atšvaitus ir žinoma, atitinkamai juos naudotų“.
Jis pripažįsta, kad kurį laiką situacija buvo prasta. „Pasitaikydavo labai apmaudžių atvejų, kai po tragiškų eismo įvykių, ypač užmiesčio keliuose, žuvusio ar sunkiai sužaloto žmogaus kišenėje randi atšvaitus, kurie kažkodėl nebuvo prisegti prie rūbų“.
Vis dėlto, pašnekovas mano, kad padėtis šiandien – jau kitokia. „Žmonės į atšvaitus reaguoja daug sąmoningiau. Noriai segasi prie rankinių, kuprinių, striukių, pasirūpina, kad juos nešiotų ir artimieji“.
Paklaustas, ar atšvaitų svarba suprantama tiek didmiesčiuose, tiek regionuose, D. Mankauskas atsako teigiamai.
„Užmiestyje, kur keliai prasčiau apšviesti, pėstieji puikiai įvertina atšvaitų svarbą jų sveikatai ir net gyvybei. Miestuose, kur apšvietimas geresnis, atšvaitus nešioja kiek mažiau žmonių. Tačiau, lyginant su ankstesniais metais, net ir didmiesčiuose atšvaitus segi vis daugiau pėsčiųjų“, – džiaugiasi pareigūnas.
Saugumui svarbūs ne tik atšvaitai
Specialistas pabrėžia: svarbu pasirūpinti, kad atšvaitas atliktų savo esminę funkciją – padėtų būti pastebėtiems tamsoje.
„Dažnai pastebiu, kad atšvaitas prikabinamas tik ant kuprinės, žmogus bus matomas tik iš nugaros. Atšvaitas turėtų būti segimas ant rankos – kad gerai atspindėtų šviesą ir būtų vairuotojo akių lygyje, toje pusėje, kurią geriausiai mato atvažiuojantys vairuotojai.
Žinoma, atšvaitų nebus per daug – geriau prisisegti juos iš visų pusių ir šviesti kaip Kalėdų eglutė“, – šmaikštauja pareigūnas.
Jis taip pat priduria, kad keliaujant tamsiuoju paros metu verta rinktis ryškių spalvų drabužius, kurie lengviau pastebimi iš tolo, gerai atspindi šviesą.
D. Mankauskas, teigia, kad pėstieji, būdami eismo dalyviais, turėtų laikytis dar kelių svarbių taisyklių. „Keliu reikia eiti prieš eismo judėjimo kryptį, kad matytų atvažiuojančią transporto priemonę. Kirsti kelią pėsčiųjų perėjoje galima tik įsitikinus, kad vairuotojai žmogų pastebėjo“, – pažymi specialistas.
Dar viena būtina saugumo sąlyga – oro ir eismo situacijos įvertinimas regionų keliuose. „Žiemos metu tam tikruose ruožuose kelias gali būti blogai nuvalytas ar apledijęs. Danga tampa ypač slidi, todėl pailgėja stabdymo kelias.
Dėl šios priežasties, einant šalikele verta žengti papildomą žingsnį ar du į šoną – kad nekliudytų netikėtai pradėjęs slysti automobilis“, – pataria policijos atstovas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
