Ženklią žuvusių pėsčiųjų dalį sudaro senjorai. Pavyzdžiui, 2020 metais net 31 proc. eismo įvykių metu žuvusių pėsčiųjų sudarė 71-erių metų amžiaus sulaukę ir vyresni asmenys.
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas atsako, kodėl senjorai iki šiol rizikuoja savo gyvybe, o Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius dalinasi mintimis, kaip juos apsaugoti.
Nelaimės kyla dėl kelių priežasčių
Lietuvos kelių policijos tarnybos statistika atskleidžia tipinio keliuose žuvusio pėsčiojo portretą. Dažniausiai tai – užmiesčio keliu ėjęs blaivus, pensinio amžiaus vyras, įvykio metu nesegėjęs atšvaitų ar nevilkėjęs šviesą atspindinčios liemenės.
A.Pakėnas atkreipia dėmesį, kad eismo įvykius, kuriuose nukenčia pagyvenę pėstieji, dažnai sukelia išsiblaškymas, sveikatos bėdos ir atmestinas požiūris į kelių eismo taisykles.
„Pagyvenusių žmonių regėjimas dažniausiai yra silpnesnis, reakcija sulėtėjusi. Žmogus nemato artėjančios transporto priemonės kontūrų, neįvertina realaus atstumo. Taip yra dėl to, kad vaizdas dėl regos problemų yra susiliejęs ir automobilis atrodo toliau nei yra. Senelis įžengia į gatvę, kai automobilis sustoti jau nebegali.“
Dar viena bėda – nemažai senjorų negeba tinkamai įvertinti eismo situacijos. Ypač, kai oro sąlygos nepalankios, danga slidi dėl lietaus ar sniego.
„Tai klaida, kurią daro daug vyresnio amžiaus žmonių, ypač tie, kurie niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Jie neįvertina, kad stabdymo kelias ilgesnis nei šiltuoju metų laiku, dažnai nežino ar nesilaiko Kelių eismo taisyklių.
Jie skuba pereiti gatvę, kartais tam visai netinkamoje vietoje, kur blogas matomumas. O jei dar atšvaito neturi… Vairuotojas nepamato žmogaus, nespėja sustabdyti automobilio ir neišvengiamai kliudo pėsčiąjį“, – teigia saugaus eismo ekspertas.
Jis pabrėža, kad dėl blogos situacijos kalti ne tik pagyvenę pėstieji.
„Nelaimės įvyksta ir dėl vairuotojų elgesio. Jie nepasirenka saugaus greičio, nenori praleisti žmonių. Tai ypač pastebiu kalbant apie senjorus, kurie kelią kerta gana lėtai. Vairuotojų požiūris, kad neverta sustoti ir praleisti pėsčiojo, nes spės pravažiuoti, dažnai baigiasi labai skaudžiai“.
Ragina nenurašyti senjorų
Anot senjorų atstovo K.Makaravičiaus, ėmusis reikiamų priemonių, pavyktų greitai pakeisti liūdną situaciją. Prie pokyčių turėtų prisidėti ir senjorų artimieji.
„Vyresnio amžiaus žmonės tamsiuoju paros metu turėtų apskritai susilaikyti nuo kelionių pėsčiomis. Jeigu kelionė būtina, o šeimos nariai neturi galimybių pavežti ar suorganizuoti transporto, tuomet privalo pasirūpinti saugumu. Savo tėvams, seneliams nupirkti ir prisegti atšvaitus, paskatinti vilkėti šviesą atspindinčias liemenes.
Taip pat – priminti kelių eismo taisykles. Būtina eiti kaire kelio puse, kelią kirsti galima tik ties pėsčiųjų perėja. Jeigu jos nėra, sankryžoje, pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, esant geram matomumui. Tai paprastos priemonės, tačiau jos gelbsti gyvybes ir padeda saugiai grįžti į namus“, – teigia K.Makaravičius.
Rūpestingais artimaisiais džiaugiasi ne visi – Lietuvoje gausu vienišų senjorų. Jie kelionėmis pas gydytoją, pirkiniais ir visomis kitomis kasdienėmis reikmėmis turi pasirūpinti savo jėgomis, todėl tikimybė patekti į eismo įvykį yra didesnė.
„Vieniši seneliai yra mūsų visų rūpestis. Nenurašykime žmonių anksčiau laiko. Skiriant daugiau dėmesio jų saugumui, investuojant į švietimo ir užimtumo programas, nuolat organizuojant atšvaitų dalinimo akcijas, galiausiai, pasiūlant pagalbą savo vienišiems pagyvenusiems kaimynams, pasiektume puikių rezultatų“, – mano K.Makaravičius.
Saugaus eismo ekspertas A.Pakėnas teigia, kad nors už savo saugumą kelyje pirmiausia atsakingi yra patys senjorai, verta skirti daugiau dėmesio jų informavimui.
„Apie saugumą keliaujant ir atšvaitų svarbą informacijos gausu, bet gal dar daugiau reikėtų apie tai kalbėti senjorų susibūrimo vietose, pavyzdžiui, bažnyčiose, bibliotekose, bendruomenės namuose“.
Pašnekovas priduria, kad ir vairuotojai turėtų būti dėmesingesni. „Neskubėkime, leiskime seneliams ramiai, lėtai pereiti gatvę. Senjorai neatbėga iki perėjos, jie eina lėtai, todėl šiuos žmones pastebėti tikrai galima. Žinoma, jeigu vairuotojas yra atidus ir neviršija greičio.
Manau, kad visiems eismo dalyviams laikantis abipusio supratimo ir pagarbos, nelaimingų įvykių, kurių metu žūsta vyresnio amžiaus žmonės, ženkliai sumažėtų“, – teigia A.Pakėnas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
