– Gyvenu sodų bendrijoje netoli Antakalnio. Priklausome Vilniaus savivaldybei, tačiau mūsų soduose niekada nemačiau pravažiuojančio „Grindos“ valytuvo. Kodėl?
– Vilniečiai įpratę manyti, kad „Grinda“ atsako už visų judėjimui ir susisiekimui naudojamų kelių priežiūrą, tačiau taip nėra. Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 2000 gatvių. Savivaldybės įmonė „Grinda“ prižiūri 1251 km. Kitų gatvių ir kelių priežiūra turi pasirūpinti kažkas kitas. Kiekvienu atveju reikia vertinti, kas tai turi padaryti. Vienur gatvių valymu rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija, kitur sodininkų bendrijos, nekilnojamojo turto vystytojai ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys.
– Kaip ir praėjusią žiemą, taip ir šįkart itin slidu buvo nusileidžiant nuo prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelės į Ozo gatvę. Kodėl taip aplaidžiai prižiūrima ši trumpa kelio atkarpa?
– Čia papildysiu prieš tai jau savo pateiktą atsakymą, kad „Grinda“ rūpinasi, sakykime paprastai, pagrindinėmis miesto gatvėmis. Mūsų technika nevalo daugiabučių kiemų, įvažiavimų į juos ar prekybos centrų aikštelių – tai yra privatūs sklypai, kurių priežiūra turi pasirūpinti konkretus nekilnojamojo turto savininkas. Taigi, atsakant į skaitytojo klausimą, nuvažiavimo iš minėto prekybos centro aikštelės priežiūra yra prekybos centro rūpestis.
Beje, mes pasirūpinome ir nemokamu smėlio ir druskos mišiniu, kuris yra išdėstytas specialiuose konteineriuose 120-yje miesto gatvių. Jeigu vairuotojai mato, kad kažkuris kelio ruožas itin slidus, kviečiame būti atsakingais ir tuo mišiniu pabarstyti pavojingą kelio atkarpą, kad eismas vyktų kiek įmanoma saugiau, kol atvyks mūsų specialioji gatvių valymo technika.
– Niekaip nesuprantu, kodėl tame pačiame mieste vienos gatvės buvo nuvalytos padoriai, o kitose eismas beveik stojo, nes jos buvo nevalytos.
– Vilniaus gatvių priežiūros tvarka yra suskirstyta į penkis lygius. Vėl gi pasakysiu paprastai – prioritetas suteikiamas intensyviausio eismo gatvėms, toms, kuriomis juda viešasis transportas. Tai pirmasis gatvių priežiūros lygis. Tokių gatvių Vilniaus mieste 104. Jos turi būti nuvalytos ir pabarstytos druska praėjus 3 valandoms po snygio. Štai keletas tokių gatvių: Kareivių, Oslo, Ozo, Savanorių prospektas, Gariūnų gatvė ir t.t. Antrajame gatvės priežiūros lygyje yra 280 gatvių. Jas, pagal susitarimą su savivaldybe, „Grindos“ technika turi nuvalyti per 4 valandas.
Tai Dunojaus, Geležinkelio gatvės, Liepkalno gatvė, Šeimyniškių, Vilkpėdės, Lukšio, Mindaugo, Naugarduko ir t.t..
Čiq atkreipčiau dėmesį, kad pirmojo ir antrojo priežiūros lygio gatves mes valome ir barstome tik druska, trečio, ketvirto ir penkto priežiūros lygio gatvės yra valomos ir pabarstomos druskos ir smėlio mišiniu, tačiau trečiojo lygios gatves (196 gatvės) mes turime nuvalyti per 5 valandas, ketvirtojo lygio gatvės (180 gatvių) turi būti nuvalytos per 8 valandas, žemiausio, penktojo lygio gatves (947 gatvės) po gausaus snygio, kai prisninga daugiau kaip 10 cm turi būti nuvalytos per 48 valandas. Kokiam gatvių priežiūros lygiui priklauso gatvė, kurioje yra jūsų namai galite pasitikrinti „Grindos“ puslapyje. Taip pat ten yra ir tiklsios smėlio ir druskos konteinerių buvimo vietos.
– Vis matau, kaip snygio metu Eigulių gatvėje zuja sniego valymo mašinos. Ar ne lengviau būtų jas išskirstyti po Vilnių?
– Jūsų skaitytojas yra teisus – didžiausia technikos dalis bazuojasi centrinėje „Grindos“ bazėje Eigulių gatvėje, tačiau mieste yra mūsų vadinamos atraminės stotys – Justiniškėse, Naujoje Vilnioje, Vaidotose, Užupyje, Pilaitėje, šalia Žaliųjų ežerų. Ten budi ekipažai, kurie reaguoja į eismo sąlygų pokyčius. Kaip ir pernai netrukus mieste pastatysime specialius smėlio ir druskos mišinių bokštelius, kur mūsų darbuotojai galės pasipildyti specialios technikos rezervuarus ir negrįždami, į mūsų centrinę stotį tęsti darbą.
Tačiau iš jų mišinį gatvėms barstyti imi mūsų mažieji gatvių priežiūros mechanizmai, kurie daugiausia darbuojasi miesto dalyse, kur didžioji technika nepravažiuoja – tai Užupis, Senamiestis. Taigi nėra taip, kad technika suka dešimtis kilometrų, pavyzdžiui, nuo Balsių iki Eigulių gatvės, kad pasipildytų savo rezervuarus.
– Pats važinėdamas naudojuosi viena iš navigacijos programėlių, kurioje galima pažymėti apie slidžias kelio atkarpas. Tai labai pagelbėja. Kaip apie slidžias kelio atkapras sužino „Grinda“?
– Dažnai atsakingi vairuotojai tiesiog paskambina mums trumpuoju numeriu 1355, kad praneštų apie ypatingai slidžius kelio ruožus, tačiau glaudžiausius ryšius mes palaikome su Vilniaus viešuoju transportu. Kadangi viešojo trasnporto vairuotojai vieni pirmųjų išrieda į gatves, jie itin operatyviai pasidalina informacija apie vietas, kurios gali tapti sunkiau pravažiuojamos.
– Ar nebūtų išeitis uždaryti tam tikras gatvių atkarpas, kad kelias būtų nuvalytas ir tada eismas būtų vėl atnaujintas?
– Nemanau, kad tai yra išeitis, nes mūsų užduotis, kad miestas nesustotų. Aš suprantu skaitytojo mintį, kad sustabžius eismą, kelio danga būtų nuvalyta ir pabarstyta, tačiau, jeigu snygis intensyvus, tai negelbės. Mes laikomės taktikos, kad vertinant sinoptikų prognozes atliekame vadinamuosius prevencinius barstymus, kad kelio danga netaptų slidžia.
Deja, kalbant apie penktadienį, orų prognozės buvo netikslios ir tokio gausaus snygio, kaip mes ir pranešėme, nebuvo tikėtasi. Aš galbūt vairuotojų prašyčiau, matant, kad prasidėjo intensyvus snygis ir neesant didelės būtinybės važiuoti, šiek tiek luktelti, kad mūsų technika galėtų laisviau judėti gatvėse. Tiesiog supraskite, kad „Grindos“ technika neturi pirmenybės. Jeigu jūs stovite spūstyje, tai ir mūsų technika taip pat stovi spūstyje, galbūt ją net matote savo viedrodėlyje.
– Oro uostų pakilimo takai visuomet nuvalyti. Kodėl taip negali būti miesto gatvėse?
– Pirmiausia tai eismo intensyvumas. Pažvelkime į didžiuosius Europos oro uostus, kai prasideda itin intensyvus snygis juose taip pat stabdomi skrydžiai – lėktuvai nekyla ir nesileidžia, nes nespėjama sniego nuo pakilimo ir nusileidimo takų nuvalyti. Be to, gatvėse mes naudojame ne tokį piktą druskos mišinį, kad jis kuo mažiau kenktų automobilių kėbulams ir pakaboms. Taip pat asfaltui ir aplinkai.
– Įkalnės Vilniuje visuomet nelengvai įvažiuojamos. Ar nevertėtų joms skirti daugiau dėmesio?
– Matydami sinoptikų prognozes ir iš ilgametės patirties prižiūrint sostinės gatves mes patys žinome, kurioms įkalnėms sostinėje reikia skirti daugiau dėmesio, todėl, pavyzdžiui, sniego valytuvas-barstytuvas budi Pamėnkalnio gatvėje, kad galėtų kuo skubiau nuvalyti Tauro kalną. Tokia pati situacija ir su Narbuto ir Šeškinės kalnais.
Beje, kalbėdami apie vietas, kuriomis važiuodami vairuotojai turėtų būti itin atsargūs, išskirčiau tiltus ir viadukus, nes jie peršąla greičiausiai, todėl sningant ir sniegą spaudžiant automobilių ratamas, labai greitai gali susidaryti slidus kelias. Viadukams ir tiltams mes skiriame papildomą dėmesį, tačiau per juos važiuodami vairuotojai turėtų būti itin atidūs net ir tuomet, kai prieš tai važiuojant gatve danga neatrodė slidi.
