Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis atsako, kaip atšvaitai padeda išvengti skaudžių eismo įvykių ir į ką turi atkreipti dėmesį žmonės, pėsčiomis keliaujantys mieste ir užmiestyje.
Pasiteisinimai gyvybės neapsaugo
K. Povilaitis pastebi, kad, nors atšvaitai yra gyvybiškai svarbūs, dalis gyventojų numoja ranka į pareigūnų ir medikų įspėjimus.
„Atrodo, atšvaitų tema kalbame labai daug. Netrūksta ir skaudžių gyvenimiškų pavyzdžių, kai sužalojami ar net miršta apsaugos priemonių neturintys pėstieji. Nepaisant to, kasdien matome, kad daugybė gyventojų neįsiklauso į perspėjimus. Ir toliau nesegimi atšvaitai, nenešiojamos šviesą atspindinčios liemenės“.
Anot pašnekovo, liūdną situaciją gana gerai įrodo į vairavimo mokyklą lankantys mokiniai. „Paklausus naujokų, ką jie žino apie pėsčiųjų eismo dalyvių pareigas, daugelio akyse pamatai išgąstį. Neretai painiojama, kuria kelio puse reikia eiti, kurioje vietoje galima kirsti kelią.
Jeigu trūksta tokių elementarių žinių, kurios privalomos net darželinukams, nenuostabu, kad apie saugumo priemones žmonės nesusimąsto“.
Specialistas teigia, kad pasišnekėjus su atšvaitų neseginčiais pėsčiaisiais ar dviratininkais, tenka išgirsti įvairių pasiteisinimų.
„Atsako, kad jie liko kitos striukės kišenėje, rankinėje voliojasi ar šiaip prie rūbų netinka. Visgi statistika šiems žmonėms nieko gero nežada. Dauguma pėsčiųjų žūsta tamsiuoju paros metu, nors eismas tomis valandomis ramesnis ir pėsčiųjų juda gerokai mažiau nei dieną.
Tai iškalbingas faktas, kuris rodo, kad su atšvaitų segėjimu Lietuvoje yra problema. Jokie pėsčiųjų be atšvaitų pasiteisinimai neapsaugos nuo atsakomybės ir skaudžių pasekmių“, – įsitikinęs pašnekovas.
Primena pėsčiųjų judėjimo užmiesčio keliais taisykles
Saugaus eismo ekspertas apgailestauja, kad ne visi pėstieji supranta situaciją iš vairuotojo perspektyvos.
„Beveik pusę metų Lietuvoje vyrauja gana prastos oro sąlygos: lietus, rūkas, snygis. Tai ženkliai pablogina matomumą tiek dieną, tiek naktį.
Esant drėgnam orui, stipriai rasoja automobilio langai, žibintų stiklai, o sutemus akina priešais važiuojančių automobilių šviesos. Atspindžiai, šviesos blyksniai trukdo pastebėti be šviesą atspindinčių ženklų keliaujantį pėsčiąjį, dviračio ar paspirtuko vairuotoją“.
K. Povilaitis pabrėžia, kad pėstieji užmiesčio keliuose turėtų elgtis ypač atsargiai. „Čia eismas labai intensyvus, kelių apšvietimas dažniausiai prastesnis, pėsčiųjų srautas mažesnis, todėl vairuotojai pirmiausia kreipia dėmesį į kitas transporto priemonės“.
Specialistas primena: jeigu nėra pėsčiųjų tako ar šaligatvio, būtina eiti kelkraščiu, priešinga eismo judėjimui kryptimi.
Atšvaitus reikėtų segėti iš dešinės pusės, geriausia – automobilio žibintų aukštyje, suaugusio žmogaus kelių aukštyje, ant rankovės aukščiau rankos riešo. Idealiu atveju, juos verta segėti ir iš kairės pusės: judant keliu tenka kirsti kelią, todėl žmogus turi būti matomas vairuotojams, važiuojantiems abejomis eismo kryptimis.
Patarimai pėstiesiems
Pareigingas atšvaito segėjimas – dar ne viskas. K. Povilaitis dalinasi keliais praktiniais patarimais, kurie padės miete ir užmiestyje keliauti saugiau:
- Specialistas rekomenduoja pirkti atšvaitus, kurie turi didesnį šviesą atspindinčios medžiagos plotą. Jis turėtų siekti bent 25 cm2.
- Svarbi ir šviesos atspindėjimo kokybė: rinkitės tik Europos Sąjungos standartus atitinkančius, sertifikuotus atšvaitus. Juos atskirti gana paprasta: jie yra žymimi CE ženklu arba užrašu EN 13356.
- Atšvaito nelaikykite striukės kišenėje ar giliai krepšyje. Verčiau įsigyti kelis atšvaitus ir prisegti juos prie skirtingų dėvimų paltų ar striukių, kad šie visada būtų matomi.
- Atšvaitą patariama segėti ne tik dešinėje, bet ir kairėje kūno pusėje.
- Perkant viršutinius rūbus, teikite prioritetą drabužiams su šviesą atspindinčiais elementais. Tai suteiks papildomą apsaugą tamsiuoju paros metu.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
