Prasta danga Kauno gatvėse skųstis būtų neteisinga, tačiau teisūs buvo kelių policijos pareigūnai, kurie stebėdami didįjį remonto vajų juokavo, esą duobėtomis gatvėmis vairuotojai važiuodavo gerokai lėčiau, o pavojaus neįvertinusių smarkuolių kelionė išvis nutrūkdavo prakirtus padangą.
Laisvė greitai ir patogiai judėti gali pavirsti dideliais nemalonumais. Ne tik patiems eismo įvykių kaltininkams.
Praėjusį sekmadienį paryčiais Kaune susidūrus dviem lengviesiems automobiliams vienas jų po smūgio nulėkė į gyvenamojo namo kiemą ir apgadino dar vieną ten stovinčią transporto priemonę.
Nelaimė įvyko Taikos prospekto ir J.Basanavičiaus alėjos sankirtoje, kai visureigio BMW X3 vairuotojas mėgino sukti į kairę, o priešpriešinio eismo juosta tiesiai atlėkė automobilis „Audi A6“.
Pastarasis po smūgio nulėkė į netoli sankryžos gyvenančių kauniečių kiemą ir rėžėsi į automobilį BMW 730.
Gali pasirodyti, kad situacija visiškai aiški ir policijos pareigūnams nustatyti įvykio kaltininką nekils sunkumų, tačiau tikrovė – kita.
Liudininkai atskleidė, kad „Audi A6“ Taikos prospektu galėjo skrieti net 100 kilometrų per valandą greičiu, o po smūgio automobilio vairuotojas pabėgo. Turbūt turėjo rimtą priežastį taip elgtis.
Jo vairuoto automobilio greitį ekspertai galės nustatyti, o štai apsvaigimo nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų požymių kitą dieną po įvykio gali nebelikti.
Kita tą pačią parą Kaune įvykusi nelaimė – ne mažiau gluminanti. Artėjant vidurnakčiui 22 metų jaunuolio vairuojamas automobilis BMW Karaliaus Mindaugo prospekte išlėkė į priešpriešinio eismo juostą, kliudė stulpą, medį ir nugarmėjo į upės pakrantę.
Nuo šuolio į vandenį automobilį sustabdė metaliniai atitvarai. Šio BMW vairuotojas turbūt nesigėdijo savo poelgio, todėl sulaukė policijos pareigūnų, vaikinas buvo blaivus.
Vien šių dviejų susidūrimų kaina draudikams gali atsieiti kelias dešimtis tūkstančių eurų, todėl nereikėtų pykti, kai sudarant naują civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudimo agentas paaiškins, esą draudimo įmoka padidėjo, nes bendrovei tenka atlyginti nuostolius, patirtus dėl visiškai neatsakingų vairuotojų poelgių.
Kai miesto centre esančiose gatvėse atsiranda greičio mažinimo kalnelių arba leistiną greitį iki 20–30 kilometrų per valandą ribojančių kelio ženklų, o tiesesnėse gatvių atkarpose išdygsta vadinamieji trikojai, vairuotojai netveria pykčiu.
Ką gi, tuomet reikėtų bent mintyse „padėkoti“ kolegoms, kurių poelgiai verčia imtis nepopuliarių sprendimų ar sankcijų.
Naivūs buvo tie eismo reikalų žinovai, kurie mokė vairuotojus taupiai važiuoti, kai degalų kainos pradėjo kopti į viršų.
Nei transporto priemonių gatvėse sumažėjo, nei jų greitis krito, o juk didelis greitis – vienas didžiausių degalų rijikų.
Bent jau gatvių stulpų bei atitvarų vartytojai automobilio raktelių ant vinies tikrai nepakabino.
Nei kelių policijos pareigūnams, nei miesto eismo priežiūros specialistams kalnelių bei kelio ženklų nereikia, tačiau jie neturi kitų galimybių sutramdyti greičio mėgėjų, kurie sukelia daugiau kaip trečdalį visų eismo nelaimių.
O eismo nelaimių statistika itin džiugių žinių neskelbia. Šiemet Kauno apskrityje žuvo 12 eismo dalyvių (pernai iki lapkričio pabaigos – 15), dar 608 sužeisti (pernai iki lapkričio pabaigos – 563).
Trūkstant policijos pareigūnų kontroliuoti eismą bus dar sunkiau, todėl ši pareiga vis dažniau bus perleidžiama išmaniosioms technologijoms.
Tuo metu saugaus eismo specialistai ir įstatymų leidėjai jau kalba, esą dabar taikomos baudos už greičio viršijimą yra neįtikėtinai menkos, todėl reikėtų sekti Austrijos ar Šveicarijos pavyzdžiu. Šiose šalyse baudos ne tik didelės, bet ir tolerancijai ribų nepalikta.
Šie pokyčiai neišvengiamai įvyks ir tuomet vėl teks prisiminti vairuotojus, kurių negebėjimas blaiviai vertinti situacijos virto sankcijomis visai vairo mėgėjų bendruomenei.
