Siekiant nepaskęsti nakties tamsoje, saugumą užtikrina atšvaitas. Nors šios priemonės nauda akivaizdi, ja pasirūpina ne visi. Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atskleidžia, kokią naudą atšvaitai suteikia vairuotojams ir pėstiesiems bei kokie klaidingi įsitikinimai pakiša koją eismo dalyvių saugumui.
Gelbsti ne tik naktį
Atšvaito svarbą nesunku pagrįsti skaičiais. Nustatyta, kad įjungus automobilio trumpąsias šviesas, tamsoje be šviesą atspindinčių priemonių žengiantis žmogus pastebimas 30 – 50 metrų atstumu.
Važiuojant 50 km/h greičiu, per sekundę automobilis pajuda 14 metrų: vairuotojas turi vos pora sekundžių sureaguoti į pėsčiąjį ir išvengti susidūrimo.
Tuo tarpu eismo dalyvis su atšvaitais pastebimas gerokai lengviau: maždaug 150 metrų atstumu. Matomumas pagerėja kelis kartus, vairuotojas turi užtektinai laiko sumažinti greitį ir išvengti pavojingos situacijos.
A. Pakėnas apgailestauja, kad šie duomenys įtikina ne visus. „Procentine prasme, Lietuvoje pėsčiųjų žūva ženkliai daugiau nei kitose Europos valstybėse. Šią situaciją didele dalimi sieju su atšvaitų segėjimu – čia esame dar kiek atsilikę.
Mūsų klimatas irgi nedėkingas. Anksti temsta, ypač žiemos laikotarpiu, oras dažnai apniukęs, darganotas, todėl vairuotojai be atšvaito pakele einančio žmogaus paprasčiausiai nepastebi. Dėl to turime daug nelaimių, kurios baigiasi sunkiais sužalojimais ar net mirtimi.
Cepelinų spalvos dangus, prieblanda, darganos yra dažni svečiai Lietuvoje rudens – žiemos mėnesiais. Tai atneša ne tik rudeninį slogutį, bet ir kritulius.
„Tikiuosi, visi vairuotojai žino, kad šlapias asfaltas yra labai nedėkinga kelio danga. Ji blogai atspindi šviesą, todėl matomumas suprastėja. Tai reiškia, kad pėsčiuosius be atšvaito sunku pastebėti ne vien tamsiuoju paros metu. Esant prastoms oro sąlygoms, atšvaitus reikėtų segėti visą parą, antraip žmogus rizikuoja tapti nematomas“, – perspėja specialistas.
Akcentuoja pavojingą mitą
A. Pakėnas svarsto, kad prie nelaimių statistikos taip pat prisideda klaidingi įsitikinimai apie atšvaitus.
„Vienas iš dažniausių mitų – atšvaitai skirti tik užmiesčio keliams. Esą vaikštinėjant mieste pavojus negresia. Patikėkite, kalbu iš patyrusio vairuotojo patirties – žmogų be atšvaitų pastebėti sunku net važiuojant didmiestyje. Kartais pamatai paskutinę akimirką, kai kažką padaryti gali būti jau vėlu“, – sako A. Pakėnas.
Saugaus eismo ekspertas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu matomumas ypač prastas. „Taupant elektrą, sumažėjo gatvių apšvietimas, oro sąlygos taip pat yra gana prastos, todėl atšvaitų svarba, ir mieste, ir regione, yra itin didelė“.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, dėl kurio nukenčia nemažai žmonių – per didelis pasitikėjimas vairuotojų pastabumu.
„Pėstieji galvoja, kad jeigu jie mato automobilį su įjungtais žibintais, tai reiškia, kad ir vairuotojas juos pastebi. Tai toli nuo tikrovės. Net geriausios kokybės automobilių žibintai nėra idealūs, jie apšviečia tikrai ne viską. Jeigu žmogus neturi šviesą atspindinčių apsaugos priemonių, jis rizikuoja likti nematomas“.
Taisyklės galioja visiems
Saugaus eismo ekspertas primena, kad atšvaitai reikalingi ne tik pėstiesiems. „Dažna situacija: pravažiuoji pro šešėlį ir pamatai, kad vos išvengei susidūrimo su dviratininku, kuris keliauja be jokių atšvaitų, žibintų.
Stebint žmonių elgesį kelyje, į paviršių išlenda įsitikinimas, kad kelių eismo taisyklės skirtos tik automobilių vairuotojams. Toks požiūris stumia į pavojų. Jeigu esame kelyje, mums galioja eismo dalyvių taisyklės ir pareigos ir jokių papildomų diskusijų čia negali būti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Paklaustas, kokios priemonės gali pagerinti liūdną statistiką, A. Pakėnas mano, kad reikia švietimo ir kontrolės.
„Manau, kad edukavimas apie atšvaitus, auklėjimas, darbas su moksleiviais ir jaunimu yra būtinas, tačiau tai suteikia naudos ilgalaikėje perspektyvoje.
Po kelių metų rezultatai bus tikrai geri, bet iki tol spės žūti daug žmonių. Saugumo reikalavimams turi paklūsti visi, todėl šiandien reikėtų griežtinti ir kontrolę.
Atšvaitas gelbsti gyvybę – dėl to abejonių nėra. Tai saugumo priemonė, kuri tikrai neturėtų dulkėti stalčiuje. Visiems eismo dalyviams linkiu nebūti fatalistais – žinokime taisykles ir jomis vadovaukimės“, – pabrėžia A. Pakėnas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
