Vėlyvą rudenį, sparčiai kintant orų temperatūrai, tiek rytais, tiek ir naktimis daug kur susiformuoja rūkas. Rūkui apgaubus kelius, eismo sąlygos gali tapti itin pavojingos. Tvyrant rūkui, suprastėja matomumas, dėl to pailgėja vairuotojo reakcijos laikas.
Jei esant rūkui vairuotojas važiuos per greitai, jam bus sunku laiku sureaguoti ir priimti tinkamus sprendimus atsiradus kliūčiai. Esant rūkui, leistinas maksimalus greitis gali būti per didelis, todėl jį pasirinkti reikia tokį, kad vairuotojas būtų pajėgus tinkamai reaguoti į situaciją ir prireikus laiku suvaldytų transporto priemonę.
Įvažiavus į rūke paskendusį kelio ruožą, vairuotojai turėtų tinkamai įvertinti pasikeitusias vairavimo sąlygas, sumažinti greitį bei imtis papildomų priemonių dėl savo ir kitų eismo dalyvių saugumo užtikrinimo – naudoti papildomus šviesos šaltinius – rūko žibintus.
Norint geriau matyti kelią, nereiktų įsijungti tolimųjų šviesų žibintų, nes tokiu būdu yra ne tik „akinami“ kiti eisme dalyvaujantys vairuotojai, bet ir pats rūkas tampa dar sunkiau permatomas. Orų sąlygoms pagerėjus ir išvažiavus iš ūkanoto ruožo, rūko žibintus privaloma išjungti.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad į kelią gali išbėgti gyvūnai, pasirodyti pėsčiomis einantis ar dviračiu važiuojantis žmogus, kuriuos rūke pastebėti yra kur kas sunkiau. Jeigu, vyraujant tirštam rūkui, nėra aišku, kokiu greičiu važiuoti, geriau nerizikuoti ir, atradus saugią vietą šalikelėje – sustoti. Sustojus šalikelėje įsijungti avarinius žibintus, palaukti kol rūkas prasisklaidys ir tik tada saugiai tęsti kelionę.
Pažymėtina, jog rūkas itin pavojingas ne tik naktį, bet ir tekant saulei. Dažnu atveju šis gamtos reiškinys yra neprognozuojamas, o jau važiuojant rūke gali pasitaikyti ruožų, kuriuose jis itin sutirštėjęs.
Svarbus veiksnys yra ir tai, kad dažnai vairuotojai ryte prie vairo sėda dar „užsimiegoję“, todėl neteisingai įvertina eismo sąlygas, o tai irgi turi įtakos reakcijos laikui.
Taip pat reikia nepamiršti, kad kelio danga rūke yra slidesnė, nes vandens kondensatas padengia asfalto paviršių ir, nors jis neatrodo šlapias, padangų sukibimas su keliu yra prastesnis.
Derėtų atkreipti dėmesį, kad rytais, dėl temperatūros skirtumų, itin slidu gali būti ant tiltų ir viadukų. Taip pat pavojingesnės yra žemesnės, arčiau vandens telkinių, pelkių, upelių, bei miškingose vietovėse esančios kelio vietos. Čia temperatūra paprastai būna vienu ar dviem laipsniais žemesnė, todėl ir plikledžio tikimybė čia didesnė.
