Pavojų įvertina ne visuomet
Eismo psichologijos tyrėjų komandos narė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkė, dr. Rasa Markšaitytė mano, jog jei viešojoje erdvėje dažniau išgirstume apie eismo įvykius, kurių kaltininkai – mobiliuoju telefonu kalbėję vairuotojai, pateisinimų taip besielgiančiam žmogui rasti būtų sunkiau.
„Jeigu vairuotojas automobiliu atsitrenktų į autobusų stotelę ir sužalotų žmogų ne dėl per didelio greičio, o todėl, kad vairuodamas kalbėjo telefonu, ir toks įvykis pasikartotų, visuomenė greičiau suprastų, kad toks elgesys prie vairo pavojingas ne mažiau nei vairuoti išgėrus. Jei vairuotojų paklaustume, ar per pastarąjį mėnesį naudojosi telefonu, nenaudodami laisvų rankų įrangos: naršė internete, rašė žinutes, greičiausiai, dauguma atsakytų: taip, tą darė bent kartą.
Ir praktiškai niekam iš jų nieko nenutiko. Jie nepateko į eismo įvykį, nesukėlė avarinės situacijos, netgi neprireikė skubiai reaguoti – iš esmės nepatyrė jokių tokio savo elgesio pasekmių. Vien jau dėl to vairuotojams ima atrodyti, kad kalbėti mobiliuoju telefonu prie vairo – nieko blogo, nors iš tiesų yra priešingai“, – komentavo mokslininkė.
Net ir žinodami, kad pažeidžia kelių eismo taisykles, vairuotojai ieško pateisinimų savo elgesiui: avarinės situacijos nesukėlė, policijos pareigūnai nesustabdė ir nenubaudė. „Jei mes per daugelį metų jau įpratome, kad privalome segtis saugos diržus, tai naudojimasis išmaniuoju telefonu vairuojant, kol kas, palyginti, naujas reiškinys. Kodėl žmonės dažnai naudojasi telefonu? Viena vertus, nepatiria neigiamų pasekmių dėl savo elgesio, kita vertus, žmonės linkę apie save galvoti geriau nei yra iš tiesų: pavyzdžiui, kad jie šiek tiek geresni vairuotojai nei vidutinis statistinis tokio amžiaus žmogus.
Taip pat neretam atrodo, kad nieko tokio, jei sekundei nukreipsiu žvilgsnį, aš geras vairuotojas, susitvarkysiu. Daugelis pasitiki savo gebėjimais susitvarkyti kritinėse situacijose, o tai ir paskatina šiek tiek atsainiau žiūrėti į draudimą vairuojant naudotis išmaniuoju įrenginiu“, – mano pašnekovė.
Be išmaniojo įrenginio – nė žingsnio
R. Markšaitytė pritaria minčiai, jog mes sunkiai įsivaizduojame kasdienybę be išmaniųjų įrenginių. Esame įpratę būti pasiekiami bet kuriuo metu, reaguoti čia ir dabar bei sulaukti kito žmogaus reakcijos. Tas užkrečia, įtraukia, tuomet kartais net užsimirštame, jog vairuojame.
Mokslininkės manymu, pradedantysis vairuotojas, kuris dar nepasitiki savo gebėjimais, kuriam reikia sąmoningai galvoti, kurį pedalą spausti, pavarą įjungti, matyt, nesugalvotų šalia laikyti telefono, kuris jį blaškytų. Bet patyręs vairuotojas, kuris visus veiksmus atlieka automatiškai, ima ieškoti papildomų veiklų prie vairo.
„Su kiekviena nauja patirtimi mūsų kompetencija vairuoti didėja, tad, išmokę valdyti automobilį eismo sraute, vis labiau pasitikime savo įgūdžiais ir pradedame norėti labiau rizikuoti: viršyti greitį, imtis nelegalių, rizikingų manevrų ar net chuliganiškai vairuoti“, – konstatavo R. Markšaitytė.
„Kalbėjimas išmaniuoju telefonu, net ir naudojant laisvų rankų įrangą, jau nekalbant apie naršymą internete, žinučių, komentarų skaitymą, tikrai nėra dėmesio neatitraukianti veikla. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad neretai vairuotojai, žvilgčiodami į telefono ekraną, tuo metu sumažina greitį, neatlieka kai kurių manevrų, stengiasi nelenkti – tiesiog vairavimą supaprastina taip, kad dalį savo dėmesio galėtų skirti veiklai telefone. Vadinasi, vairuotojai supranta, kad išmanusis telefonas – papildomas trukdis arba iššūkis, tačiau tiki – susitvarkysiu“, – komentavo specialistė.
Dirbdama dėstytoja, R. Markšaitytė pasiteiravo studentų, ką šie patartų vairuotojams, abejojantiems, ar užteks ryžto kelyje nežvilgtelėti į išmaniojo įrenginio ekraną. Išjungti išmaniojo įrenginio garsą, nesidairyti į šviečiantį telefono ekraną, pasidėti jį ant galinės sėdynės, laikyti rankinėje ar net bagažinėje – tokiais patarimais dalijosi psichologijos studentai.
Pristigo veiklos – naršo telefone
Pastebima, jog bene dažniausiai vairuotojai naršo stovėdami spūstyse, prie šviesoforų, kada nevairuoja. „Tai reiškia, kad žmogus nuobodžiauja, ieško, kur nukreipti dėmesį, ima į rankas tai, kas arčiausiai. Jei kartu važiuoja keleiviai, įprastai, kalbamasi. Jei ne – vairuotojas naršo internete, rašo komentarus. Telefono išjungimas arba padėjimas nepasiekiamoje vietoje arba laisvų rankų įrangos įsigijimas ir naudojimasis tik ja, šiuo atveju gali padėti išvengti taisyklių pažeidimo. Sunkiau tiems, kurie išmaniojo įrenginio nebegali paleisti iš rankų.
Dabar jau specialistai ima kalbėti apie gana naują terminą – žmonių baimę praleisti kažką svarbaus, kuri juos verčia nuolat sekti, kas vyksta jų telefone, socialiniuose tinkluose, reaguoti į kiekvieną žinutę ir t. t. Nerimas, kad kažkas paskambins, kažko nesužinosiu, kažką svarbaus prarasiu. Jei nepadeda telefono padėjimas toliau, nerimas išlieka, turbūt, reikėtų dirbti su nerimu“, – kalbėjo eismo psichologė.
Jaunoji karta, kuriai išmanusis įrenginys dar svarbesnis, nei buvo anksčiau, tampa pilnateisiais vairuotojais. „Jei vyresniems žmonėms parašyti žinutę reikia skirti dėmesio ir laiko, jauni žmonės tą daro nė nežiūrėdami į ekraną. Manau, kad kelių eismo taisyklių pažeidimų dėl telefono naudojimo netinkamai ir nelegaliai, gali dažnėti. Kita vertus, tobulėja eismo stebėjimo bei saugumo užtikrinimo technologijos, tad ir galimybių tokį pažeidimą užfiksuoti ir vairuotoją nubausti gali būti daugiau“, – mano pašnekovė.
Anot eismo psichologės, žmogus, net ir priėmęs neteisingą sprendimą, ras daugybę pateisinimų ir paaiškinimų, kad, galbūt, kaltas ne tik jis, kitas vairuotojas taip pat nemoka vairuoti: „Žmogus yra toks, kuris ieško sau išeities, paaiškinimo ir paprastesnio būdo, kitaip būtų labai sunku išgyventi.
Tad dažnai, net ir atsidūręs avarinėje situacijoje, dėl to, kad tuo metu naršė telefone, bando save pateisinti ir sumažinti savo kaltės, nepasitenkinimo savimi jausmus, paaiškinimų ieškodamas išorėje, o ne savyje. Tada sakome, kad kelias blogas, kito automobilio vairuotojas užlindo ar nesilaikė taisyklių ir pan.“
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
