Gabens stambiagabaritį krovinį
Jokūbavo gyventojas Antanas Sungaila, buvęs ilgametis švietimo darbuotojas, išėjęs užtarnauto poilsio, šiomis dienomis išvien su talkininku Jonu Meškausku triūsė dvaro parke – vyrai tvirtino plenero metu praėjusią vasarą tautodailininko Tado Šorio išdrožtą skulptūrą „Prezidento Aleksandro Stulginskio parkas“.
„Pajūrio naujienų“ pakalbintas A. Sungaila neslėpė žinąs, kaip ir visas jų kaimas, kad sklypą Kretingos g. Nr. 17 įsigijo verslininkai, susiję su bendrove „ORLEN Lietuva“. Jie nusipirko sklypą su senu mediniu namu, kurį žada nugriauti, nes šis trukdytų iš Klaipėdos jūrų uosto į Mažeikius gabenant stambiagabaritį krovinį. Sąstatas, kad patektų į Šiaulių plentą, su kroviniu važiuotų per Jokūbavą, Raguviškius, Rubulių sodininkų bendriją.
Pavardžių pasisakyti nepanorusių jokūbaviškių žiniomis, verslininkai negavo leidimo gigantišką krovinį – kuro talpas – gabenti dieną, tad sklypas ties kaimo kryžkele ir buvo reikalingas tam, kad krovinys ten pralauktų dieną, o naktį būtų išgabentas.
„Žinome, kad kroviniui trukdo ir senieji parko medžiai, augantys alėjoje ties bažnyčia. Praėjusią vasarą Žalgirio seniūnijos seniūnas Bronius Talmontas su aplinkosaugininkais, gavę žemės savininko – Prezidento Aleksandro Stulginskio anūko Jono Juozevičiaus – sutikimą, pažymėjo medžius, kuriuos ketina nuversti – jų yra 17.
Verslininkai iš J. Juozevičiaus iki kitų metų gruodžio tam išsinuomojo 3 arus žemės, nes kitaip nepravažiuoja krovinys“, – kalbėjo iniciatyvus Jokūbavo bendruomenės narys A. Sungaila, savanoriškai triūsiantis parke, kurį bendruomenė išsinuomojo 50-iai metų, suremontavo parapijos ūkinį pastatą.
Galvoja, kad pasitelkė tarpininkus
Jokūbavo bendruomenės pirmininkas Mantas Keblys teigė, kad bendruomenė, siekdama atkurti senąjį A. Stulginskių dvarą, gavę J. Juozevičiaus sutikimą, siekia, kad parkas būtų perduotas Savivaldybei: „Tuomet galėtume belstis į ES ir Vyriausybės fondus, kad gautume lėšų dvarvietei atkurti, o joje būtų įrengtas muziejus, konferencijų salė, kavinė. Išlikusius dvaro pamatus įtraukus į valstybės saugomų objektų registrą, galėtume tikėtis paramos, tačiau tenka įveikti nemažai biurokratinių kliūčių.“
M. Keblys neslėpė nerimaująs, sužinojus apie naujuosius sklypo priešais planuojamą atkurti dvarvietę savininkus: „Manau, kad jie vis dėlto čia planuoja pastatyti degalinę. Kalbėjomės su bendruomene: niekas neprieštarauja, kad degalinė būtų, tačiau už miestelio ribų. Šitoje vietoje – judru, vaikai eina į mokyklą, avarijų tikimybė nemenka.“
Netoli kryžkelės gyvenantis
A. Sungaila taip pat mano, kad pats kaimo centras yra kone paveldo teritorija, aplink – apstu senovinių pastatų, ir degalinei ties kryžkele – ne vieta. „Galvoju, kad verslininkai gudrauja: „ORLEN Lietuva“ tiesiogiai sklypo neperka, o – per tarpininkus, kurie pakeis žemės paskirtį ir ją parduos. O nupirks tie, kas ir planavo. Manau, kad jų niekas nebesustabdys, nes dideli pinigai daro savo“, – samprotavo A. Sungaila.
Miestelio centre pakalbintas jokūbaviškis Raimondas P. sakė tikėjęsis, kad senąją sodybą prie kryžkelės nupirks Lietuvos automobilių kelių direkcija ir įrengs žiedą, nes ir aikštelė ties parku esanti įrengta jos iniciatyva.
Verslininkas pasakė – ne
M. Keblys įsitikinęs, kad sprendimas – būti ar ne degalinei Jokūbavo centre – priklausys nuo Savivaldybės, kiek jie pasiryžę bendradarbiauti su bendruomene ir atstovauti jos interesams, keičiant sklypo paskirtį.
Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė patikino, kad Savivaldybė neturinti jokių žinių apie bendrovės „Mammoet Baltic“ ketinimus statyti degalinę. „Savininkai būsimą objektą privalo viešinti, taip pat – keisti žemės sklypo paskirtį iš gyvenamojo į komercinę“, – sakė ji.
UAB „Mammoet Baltic“, kuri, kaip rašoma viešai, užsiima kompiuterių aptarnavimu, vadovas Edvinas Ivanauskas, paklaustas apie galimą degalinės statybą Kretingos g. Nr. 17 sklype, sakė kol kas dar nesąs pasirengęs viešinti jokios informacijos. Tačiau primygtinai keliskart paklausus, ar ketina toje vietoje statyti degalinę, atsakė, kad ne.
